Studijų kokybės vertinimo centro duomenimis, šiuo metu įvertintos 22 aukštosios mokyklos, dėl keturių dar nespėta priimti sprendimų. Kol kas trejiems metams akredituotos šešios aukštosios mokyklos.
Pasak Studijų kokybės vertinimo centro darbuotojų, ekspertai pastebėjo tam tikrų trūkumų ne tik neigiamai įvertintose aukštosiose mokyklose.
„Aukštosios dar turi labai stipriai patobulėti valdyme: tiek strateginiame, tiek nusistatant strateginius planus, tiek išskiriant kriterijus, tiek nusistatant prioritetus. Taip pat ekspertai pažymėjo, kad aukštosios mokyklos turėtų plėsti savo studijas ne tiek į plotį, t. y. imtis ne kuo įvairesnių studijų krypčių, bet labiau formuoti gylį: atsižvelgti į savo specifiką, atsižvelgti į savo strateginius prioritetus.
Ir beveik visose vertintose aukštosiose mokyklose buvo pastebėta, kad šlubuoja tarptautiškumas“, - LRT televizijos laidai „Šiandien“ sakė Studijų kokybės vertinimo centro laikinoji direktorė Nora Skaburskienė.
Aukštųjų mokyklų išorinis vertinimas atliekamas atsižvelgiant į strateginį valdymą, studijas, mokymąsi visą gyvenimą, mokslinę veiklą, poveikį regiono ir šalies raidai.
Jei viena iš vertinimo dalių įvertinama neigiamai, tuomet aukštoji mokykla akredituojama ne šešeriems, o trejiems metams. Jei po trejų metų įstaigai nepavyktų pašalinti trūkumų, tuomet jai gali būti panaikintas leidimas vykdyti studijas.
Pernai tik trejiems metams buvo akredituotas Kazimiero Simonavičiaus universitetas. Vienas iš kriterijų, kurio ši mokslo įstaiga nebuvo išpildžiusi, - nepakankamas auditorijų plotas, tenkantis vienam studentui. Universiteto darbuotojai mano, kad toks vertinimas nevisiškai atspindi tikrąją aukštojo mokslo kokybę, nors patalpas praplėtė.
„Materialių išteklių vertinimas buvo atliekamas žiūrint į 2008-2010 metų skaičius skaičius. Ir tas vertinimas neapėmė nei ekspertų vizito, neapėmė aktualios situacijos įvertinimo, tiesiog pateikėme 2008-2010 metų skaičius“, - teigia Kazimiero Simonavičiaus universiteto prorektorė doc. dr. Austė Kiškienė.
Pernai trejiems metams akredituotas ir Lietuvos edukologijos universitetas. Ši mokslo įstaiga tokį sprendimą apskundė, ir teismas pripažino ekspertų įvertinimą netenkintinu. Tačiau teismai dar nesibaigė, universiteto bendruomenė laukia apeliacinio teismo sprendimo. Edukologijos universiteto darbuotojai teigia, kad dėl informacijos paviešinimo sulaukė neigiamų padarinių.
„Kadangi ta informacija buvo paskelbta prieš pat priėmimą, kada mokyklų abiturientai galėjo rinktis savo specialybes, mes matėme, kaip kito pasirinkimai, mes sulaukėme mažiau studentų. Suprantama, kad į viešąją erdvę yra paskelbiama informacija, kad universitetas gali dirbti tik trejus metus, tai studentas pamąstys, į kurį universitetą jam stoti“, - sakė Lietuvos edukologijos universiteto studijų prorektorė prof. dr. Vilija Salienė.
Nors ir sulaukė kritikos, aukštųjų mokyklų atstovai sako, kad toks institucijų vertinimas reikalingas, nes tai gera proga pažvelgti į save iš šono, už savo veiklą atsiskaityti tiek visuomenei, tiek socialiniams partneriams.
Universitetus ir kolegijas bus baigta vertinti iki kitų metų pabaigos.
