Nepamenu, kad Lietuvoje prezidentas būtų dalyvavęs, pavyzdžiui, „Akropolio“ atidaryme, o juk pastarasis Vilniuje yra didesnis, ir maža to, grynakraujis lietuviškas verslas.
Taigi, sakysite, D.Grybauskaitė pasidavė šiai masinei „Ikea“ psichozei ir nepraleido progos pasinaudoti tuo pati pirmoji. Juk, kaip pripažino pati, buvo pamėgusi šią parduotuvę, kai dar gyveno Briuselyje.
Jeigu jau prezidentė, tai ką kalbėti apie tūlą lietuvį, kuriam tik paduok pigios ir madingos duonos.
Lietuviai „Ikea“ šturmavo taip, tarsi pigiųjų baldelių užteks tik pirmiesiems šimtui pirkėjų, o pavėlavusiems teks tenkintis tik brangiais trupiniais. Galiu nuraminti – taip nebus. Visko užteks ne tik Lietuvai, bet ir Latvijai su Baltarusija, ir daliai Lenkijos.
Prisipažinsiu, šiai psichozei esu pasidavęs ir aš. Bet pavadinčiau tai ne psichoze, o švente. Netgi žinau, ką pirksiu, ir tik dėl jūsų, skaitytojai, kadangi viską norite žinoti pirmi, šiandien dirbu ir neturiu kada nuvažiuoti į „Ikea“.
Bet neprieštaraučiau netgi alkūnėmis pasistumdyti minioje, kad tik numarinčiau tą kirminą.
Tas kirminas manyje spurda jau porą savaičių - nuo tos akimirkos, kai sužinojau „Ikea“ atidarymo datą. Rimtai, nepatikėjau, kai vienas, o paskui kitas mano kolega pasakė, kad nelabai supranta, kodėl čia tokia beprotybė ir kad nėra „Ikea“ parduotuvėje buvę.
Nesupratau, negi nesuprantate, kas yra „Ikea“? Mano gyvenimas tapo šviesesnis gerokai prieš metus, kai sužinojau, kad visgi, Lietuvoje „Ikea“ bus, o jūsų ne?
Perfrazuojant vieną Lietuvoje labai gerai žinomą verslininką: „Būkime vargšai, bet teisingi: 80 proc. „Ikea“ prekių – primityviausi geros kainos produktai“.
Bet pasakykite, kodėl tuomet tūkstančiai lietuvių išsiruošia į Varšuvą, sugaišta visą parą, bet ne pasigrožėti senamiesčiu, o apsipirkti „Ikea“? Ir aš ten buvau.
Kodėl niekas neveža baldų iš kažkokių lenkiškų baldų parduotuvių, o veža būtent iš „Ikea“. Kodėl niekas nesigiria, kad apsistato baldus kažkokios baldų kompanijos lovomis, lentynomis ir staltiesėmis nuo-iki, bet giriasi, jeigu tai „Ikea“?
Mano atsakymas jums - „Ikea“ nėra baldų parduotuvė. Nėra ji ir aksesuarų parduotuvė, indų parduotuvė, žvakidžių parduotuvė. „Ikea“ parduoda gyvenimo būdą. Skandinavišką, vakarietišką gyvenimo būdą – šviesų, jaukų, neverčiantį aukotis (išleisti milijono savo svajonei).
Neabejoju, kad pamišimas atslūgs. „Ikea“ tobulai pasirinko atidarymo datą – ilgąjį keturių dienų savaitgalį (neapsimeskite, kad penktadienį dirbsite). O paskui taps įprasta „Ikea“, kur važiuoti apsipirkti bus tarsi mažytė šventė – trumpa kelionė į užsienį, kur viskas tiesiog gražiau, jaukiau ir šviesiau - atsidursite šiek tiek labiau į Vakarus nuo Gariūnų turgaus, „Baldų rojaus“ ir „Akropolio“.
Gero apsipirkimo. „Ikea“ nuo ketvirtadienio iki savaitgalio dirbs įprastai – nuo 10 iki 20 val.
