Ambasadorė antradienio vakarą viešu laišku kreipėsi į laikraščio redaktorių Amolą Rajaną teigdama, kad niekinga, beskonė, rasistinė ir ksenofobinė karikatūra sumenkina pozityvias imigracijos puses.
Išplatintame laiške A.Skaisgirytė-Liauškienė teigė nesitikėjusi, kad „The Independent“ kada nors išspausdins tokią kitus menkinančią karikatūrą ir atkreipė redaktoriaus dėmesį į tai, kad gyvendami Jungtinėje Karalystėje Lietuviai prisideda prie šios šalies gerovės puoselėjimo.
„Lietuviai Jungtinėje Karalystėje gyveno daugiau nei vieną šimtmetį. Britų vyriausybė niekada nepripažino sovietų okupacijos, o dvišaliai šalių santykiai nuolatos gerėja ir vystosi“, – rašo ambasadorė laikraščio redaktoriui.
Šaipomasi iš išnaudojimo kultūros
A.Skaisgirytė-Liauškienė sutinka, kad karikatūra išryškino dvi problemas – atvykusių į Jungtinę Karalystę imigrantų darbininkų, dėl skurdo sutinkančių dirbti itin blogomis sąlygomis šalyje, ir britų ryžtą kuo pigiau pasamdyti atvykusiuosius iš Rytų šalių.
Prisiminusi „Daily mail“ straipsnį, kuriame lietuvaitė giriasi Jungtinėje Karalystėje išgyvenanti iš pašalpų, ambasadorė pripažino, kad tokie pavyzdžiai neprisideda prie gero lietuvių įvaizdžio formavimo, tačiau taip pat pastebėjo, kad tai – spraga šalies įstatymuose, kuria piktnaudžiauja ne tik atvykusieji iš rytų šalių, bet ir britai.
Jungtinėje Karalystėje gausu pavyzdžių, patvirtinančių, kad šalyje įsikūrę Lietuvos piliečiai prisideda prie šios šalies gerovės kūrimo, tačiau karikatūra atskleidžia gilesnę problemą – šaipomasi iš Rytų šalių piliečių, pakliuvusių į ekonominę vergovę ir ją puoselėjančių britų.
„Netikiu, kad karikatūra nukreipta prieš lietuvius, karikatūra iš esmės nukreipta prieš pigią darbo jėgą ir prieš prekybos tinką „Tesco“, kuris, karikatūristo požiūriu, nevengia įdarbinti pigios darbo jėgos“, – kalbėjo ji.
Karikatūra – būdas atkreipti dėmesį
A.Skaisgirytės-Liauškienės nuomone, nors karikatūra neskoninga ir rasistinė, tačiau ji pašiepia vieno prekybos tinklo požiūrį į žmonių ekonominį išnaudojimą. „Tinklas nevengia įdarbinti žmonių, kurie tą patį darbą, už kurį britams būtų mokama daugiau, atlieka už žymiai mažesnį atlyginimą“, - pastebėjo ambasadorė.
Diplomatės teigimu, reikia žvelgti į realybę – egzistuojančius pragyvenimo lygio skirtumus Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje: „Reikėtų pažiūrėti į objektyvią tikrovę – bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam šalies gyventojui, šie skaičiai kol kas labai skiriasi. Kol tie skaičiai skirsis, deja, ekonominė nelygybė egzistuos.“
Ambasadorė nepanoro įvardyti labiausiai išnaudojamų Europos Sąjungos (ES) piliečių Jungtinėje Karalystėje, tačiau užsiminė, kad atskaitos rodiklis turėtų būti BVP, rodantis kiekvienos šalies ekonomikos išsivystymo lygį.
