Pirmajam pateikti kaltinimai, kad jis negali pagrįsti 143 tūkst. litų, o antroji – 110 tūkst. litų pajamų.
Pareigūnai įtaria, kad šie asmenys pelnėsi pardavinėdami garsių prekių ženklų klastotes ir nemokėdami mokesčių.
Įtariamiesiems sunkiai sekasi pagrįsti savo pajamų teisėtumą. Jie mėgina aiškinti, jog brangius pirkinius įsigyti padėjo tėvai, skolino draugai, bet šie argumentai teisme, atrodo, bliūkšta.
N.Peniajevos tėvas atsisakė pasirašyti raštą, kad paskolino dukteriai per 50 tūkst. litų. Viena ją gelbėti mėginusi draugė atgaline data parūpino savo tėvo parašą neva 100 tūkst. litų paskolos lape, bet abi moterys galiausiai prisipažino, kad pinigai nebuvo skolinami, ir dabar dar pareikšti kaltinimai dėl dokumento klastojimo.
Susidomėti šių Gariūnų prekybos senbuvių pajamomis teisėsaugininkus, ko gero, paskatino tai, kad R.Šukelį teismas jau anksčiau yra pripažinęs kaltu dėl nesumokėtų mokesčių. Atskleista, kad jis su vienu partneriu išvengė milijono litų vertės prekių muitinės kontrolės.
Be to, pareigūnai į šiuos prekeivius dėmesį atkreipė ir tada, kai pernai sandėlyje Lentvaryje aptiko daugiau nei 5 mln. litų vertės daiktų, pažymėtų suklastotais „Nike”, „Adidas” ir „Puma” prekių ženklais.
Būtent dėl šių aplinkybių ne pačios didžiausios vertės nekilnojamąjį turtą įsigijusių turgaus prekeivių pajamų kilmės byla jau neatrodo mažareikšmė.
Lietuvoje dar negausu atvejų, kai teisėsauga, remdamasi neseniai įsigaliojusiomis teisės normomis, mėgina konfiskuoti iš nelegalių pajamų įsigytą turtą.
Pirmasis teismo sprendimą dėl neteisėto praturtėjimo išgirdo advokato padėjėju dirbęs kontrabandininkų šulu vadinamo V.Karaliaus sūnus E.Karalius. Iš šio apie 2 tūkst. litų per mėnesį uždirbusio teisininko konfiskuojama 1,675 mln. litų vertės turto, bet nuosprendis apskųstas.
Prieš tris savaites Vilniaus apylinkės teismas priėmė sprendimą konfiskuoti čigonui A.Brižinskiui priklausantį netoli sostinės centro esantį namą ir ūkinius pastatus.
Jam nepavyko įrodyti, kad šį turtą jis galėjo įsigyti iš teisėtų pajamų, nes oficialiai uždirbdavo maždaug 300 litų per mėnesį.
Teisėsaugininkus susidomėti šio asmens pajamomis, regis, irgi paskatino įtarimai, kad nekilnojamasis turtas esą buvo įsigytas jo motinos sugyventinio lėšomis, gautomis iš prekybos narkotikais.
O šių metų pavasarį teismas nusprendė konfiskuoti Kauno centre esantį 450 tūkst. litų vertės butą, kuris priklausė taip pat čigonei R.Petravičiūtei. Be to, jai iškelta byla dėl narkotikų platinimo.
Šia bedarbe pirmiausia susidomėjo Mokesčių inspekcija ir įpareigojo ją sumokėti 170 tūkst. litų gyventojų pajamų mokesčio bei delspinigių. Teisme jai nepavyko įrodyti, kad pinigų butui pirkti paskolino giminaičiai.
Todėl iš kaunietės jau konfiskuojamas ir butas, jai skirta 19,5 tūkst. litų bauda ir priskaičiuota 170 tūkst. litų mokesčių.
Kitos kelios neteisėto praturtėjimo bylos panašios – teisėsauga taip pat įtaria, kad lėšų šaltinis buvo nusikalstama veikla, bet teisiama ne už tai, o tik siekiama konfiskuoti oficialiomis pajamomis nepagrįstą turtą.
Teismas dabar aiškinasi, kaip dvidešimtmetė studentė iš Panevėžio M.Aramavičienė galėjo įsigyti daugiau nei pusės milijono litų vertės butą sostinėje.
Pareigūnai įtaria, kad tai jos tėvo E.Mitkaus, siejamo su organizuotomis nusikaltėlių grupuotėmis ir prekyba narkotikais, pirkinys.
Aišku, galima klausti, kodėl šie neteisėtu praturtėjimu kaltinami asmenys pirmiausia nenuteisiami už kontrabandą ar narkotikų platinimą, o jau tuomet būtų galima konfiskuoti ir iš nelegalios veiklos pajamų įsigytą turtą.
Tačiau pareigūnams įrodyti sunkius nusikaltimus, matyt, sudėtingiau nei pateikti kaltinimus dėl neteisėto praturtėjimo.
Juk ir garsusis Čikagos gangsteris Alas Capone buvo nuteistas ne už alkoholio kontrabandą ar nužudymus, o už vengimą mokėti mokesčius.
Tad jei teismai gerai nugludintų neteisėto praturtėjimo bylų praktiką ir konfiskuotų iš asmenų, negalinčių pagrįsti savo pajamų, bent dalį turto, Lietuvoje gerokai sumažėtų šešėlinės veiklos.
Bet nelegalių turtuolių medžioklė turi būti nuosekli, o ne atsitiktinė ar pasirinktinė.
Natūralu, kad teisėsauga aiškinasi, kaip Gariūnų prekeivis gali nusipirkti per 100 tūkst. litų kainuojančią poilsiavietę. Bet būtina ištirti ir įspūdingesnius praturtėjimo atvejus.
Pavyzdžiui, iš kur atkeliavusiais pinigais buvęs Rusijos vyriausiosios žvalgybos karininkas rengiasi įsigyti 50 mln. litų vertės verslo centrą?
Tik kai niekam nebus įmanoma švaistytis neaiškiais milijonais, nesulaukiant mokesčių inspektorių ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų dėmesio, sumažės ir paskatos imtis šešėlinės veiklos.
