Geras 20 minučių pasidairiusi po bikinių e.katalogą (artėja atostogos Kanaruose), ji tą pačią popietę sulaukė skambučio: „Gal norėtumėte, kad atvežtume maudymosi kostiumėlių pavyzdžių į jūsų darbą?“ Moteris nebuvo prisiregistravusi toje svetainėje ir niekada ten nieko nepirkusi, tačiau jos veiksmas sulaukė reakcijos: buvo nustatyta galimo kliento vieta, jo telefono numeris. Maksimalaus efektyvumo tiesioginė rinkodara.
Būtent tą popietę jaunoji teisininkė, panašiai kaip kadaise būsimas revoliucionierius Neo filme „Matrica“, gavo progą praregėti: jei produktas, kurį vartoji, yra nemokamas, vadinasi, pats esi produktas, kuriuo kažkas prekiauja.
Toks esi ir tu, spaudantis kompiuterio klavišus, minkantis skystuosius ekrano kristalus, pumpuojantis piratinius įrašus, naiviai trinantis naršymo istoriją savo kompiuteryje. Tik dar viena prekė turguje, plytinčiame didžiulėje aikštėje. Ten nėra kur pasislėpti, o ir slėpti veikiausiai jau neturi ką, nes viską atiduodi savo noru, mainais už dėmesio regimybę ir pripažinimo trupinius.
Jungtinių Valstijų „supermamos“ ir vienas kitas silpnesnių nervų tėtis jau savaitę virpa nuo egzistencinio nerimo ir bejėgio įniršio. Praregėjusieji tik dabar suprato, ką iš tiesų daro jų išmanieji telefonai ir dar išmanesnės juose įdiegtos programos. Pakraupo suvokę, kas galų gale gali nutikti, kai diena iš dienos fotografuoji savo vaikus, o paskui keli tuos mielus atvaizdus į socialinius tinklus. Iš sodo, svetainės, vonios, miegamojo.
Vienas kanalas parodė siužetą, kuriame populiariais žodžiais paaiškino: visi telefonai ir visokios planšetės gamyklose nustatomi taip, kad fotografijose būtų įrašoma vieta, kurioje ji padaryta. Įkeliant nuotrauką į internetą, šie geografinių koordinačių parametrai išsaugomi ir yra matomi kiekvienam pageidaujančiam juos pamatyti.
Todėl negerų kėslų turintis dėdė ar šiaip gašlūnas gali bet kada labai lengvai sužinoti, kur miega anas mielas berniukas, kurioje parko vietoje žaidžia šita ilgakasė, kokiu keliu jie eina į mokyklą. Platuma, ilguma, fizinis adresas – jo ekrane, išgliaudoma keliais pelės dešiniojo mygtuko paspaudimais.
Visa ši informacija įrašyta į atvaizdus, kuriais taip skubi dalintis su vadinamaisiais tinklo draugais, kurių sąvoka šiais laikais yra, švelniai tariant, nutolusi nuo tradicinės. Pamoka, kurią verta prisiminti prieš kitą sykį dalijantis eiline dukros ar sūnaus nuotrauka.
Įdomi tešla užmaišyta: milijonai geraširdžių naivuolių nemokamai gauna „Google Maps“, „Instagram“ „Twitter“ ir „Facebook“, o gudruoliai viską aplipdo visokiais patogumais – nuo „Foursquare“ iki „I can stalk U“. Ir štai – apie piliečius viską žino ne tik juos totaliai sekanti valdžia, bet ir nusikaltėliai.
Amerikos mamos – šokiruotos. Jos nė neįtarė, kad telefone vis dėlto galima išjungti GPS duomenų įrašymą į mobiliojo įrenginio nuotraukas, jei vis dar norisi dėti savo vaiko nuotraukas į internetą. Taip pat – pakeisti privatumo nustatymus socialiniame tinkle. Tačiau tai – tik viena didžiulės dėlionės dalis, gal net ne esminė.
Tiesa slypi anapus ir ją „Guardian“ žurnalistui šią vasarą priminė buvęs totalinio šnipinėjimo armijos eilinis Edwardas Snowdenas: privatumas jau yra tapęs tik iliuzija. Svetimi asmenys bet kuriuo metu panorėję gali sužinoti, kur esame, ką darome ir ką sakome. Pavyzdžiui, ką apie Lietuvos premjerą ir Azijos šalis kalba diplomatai.
Tie kiti, kurie žino ne tik tai, ką padarei ir praėjusią vasarą, ir su kuo gėrei aną savaitgalį, nebūtinai dirba amerikiečių NSA, britų GCHQ ar rusų FSB padaliniams. Gal net su didesniu alkiu vartotojų įpročių duomenų bazes kaupia korporacijos, valdančios neribotus informacijos rinkimo išteklius. Juos domina tai, kokiose svetainėse lankaisi, kokių paslaugų ir prekių ieškai, su kuo bendrauji. O tu mielai daliniesi tomis žiniomis, nes tai dabar madinga.
Procesas vyksta net tada, kai to nepastebi. Manai, čia sutapimas, kad prieš mėnesį viešbučių paieškos sistemoje apžiūrėjęs kelias vietas Tailande pradėjai matyti Samui ir Puketo reklaminius skydelius lietuviškuose portaluose? Arba išsinuomojęs automobilį Vakarų Europoje dar kelis mėnesius neatsigini nuo „išskirtinių“ nuomos pasiūlymų ekrane.
Po Rugsėjo 11-osios pasaulis pasikeitė, tik ne visi supranta tų pokyčių mastus ir pagreitį. JAV tikrinti laiškus - vis dar laikoma federaliniu nusikaltimu, o sekti savus piliečius draudžia įstatymai. Bet tai - ne problema. Nacionalinis paštas pradėjo skenuoti vokus: kas rašo, kam rašo, kaip dažnai tai daro? Šnipinėti piliečius patikima draugiškos šalies spec. tarnybai, jai atsilyginant tuo pačiu. Jie jau seniai valdo technologijas, galinčias aktyvuoti bet kurio vartotojo išmanųjį telefoną, kad šis be šeimininko žinios perdavinėtų jo koordinates, filmuotų, fotografuotų ir įrašinėtų pokalbius – nebūtinai telefoninius.
Prieš 10 metų gudrūs vyrukai per slaptesnius pokalbius ne tik išjungdavo telefonus, bet ir nuimdavo jų baterijas. Pamėgink nuimti „iPhone“ akumuliatorių.
Kita dabar sparčiai tobulinama sritis – vadinamieji dėvimi kompiuteriai ir e.tekstilė. Neprireiks nė penkerių metų, kai nešiosime išmanius kostiumus su įaustais į medžiagą procesoriais, siūluose slypinčiais objektyvais, siųstuvais. Žmogus bus visada pasiekiamas, o jo paslaugų tiekėjas žinos, ką jis mėgsta, kuo dalijasi su draugais, ką pirktų. Arba galės pašalinti iš žaidimo už piktybinius pažeidimus.
Nieko naujo po saule. Absoliučios daugumos individų gyvenimai yra blankūs ir banalūs, niekas jų specialiai neseka. Tačiau dabar šis procesas yra automatizuotas, o duomenys plaukia patys – iki pareikalavimo, jei žmogus staiga taptų aktyvus nepageidaujamose srityse ir įdomus Sistemai, kurios pagrindinis tikslas - išsaugoti esamą padėtį ir kuo anksčiau išaiškinti naujas grėsmes.
Valdantiems visais laikais rūpėjo, ką veikia ir ką rezga valdomieji, o prekeiviams dar nuo natūrinių mainų pradžios buvo gyvybiškai svarbu nujausti, ko pareikalaus rinka. Daugelį šių troškimų jau išpildė naujosios technologijos. Dar niekada žmonijos istorijoje jos nebuvo šitaip lengvai prieinamos ir taip plačiai paplitusios.
Valdžia visuomet sakys, kad tai – dėl didesnio gėrio ir piliečių saugumo. Būtinai primins karą su terorizmu. Korporacijos paaiškins, kad renka duomenis norėdamos geriau patenkinti vartotojų lūkesčius. Juk reikia kažkaip užmaskuoti tai, kas vis dar neteisėta, bet juk taip patogu!
Atsakymas į šią agresyvią ir nuoseklią prievartos aparato veiklą gali skambėti keistai: technologijos. Tas pats visa tai sukūręs mokslas, kuris jau dabar siūlo raudonų praregėjimo piliulių ir nematomų apsiaustų norintiems pasislėpti nuo visur esančios Didžiojo Brolio akies.
