– Iki šiol NATO kroviniai buvo plukdomi į Rygą, po to lėktuvais ir geležinkeliais gabenami į Afganistaną. Kaip pavyko nurungti latvius? – „Lietuvos rytas” paklausė Klaipėdos konteinerių terminalo (KKT) vadovo Vaidoto Šileikos.
– Mes irgi jau kelerius metus bendradarbiaujame su NATO, priimdavome kitokius krovinius.
Tiesa, siuntos nebuvo didelės – pagrindinis srautas buvo nusidriekęs per Rygos uostą. Tuo pat metu JAV kariškiai žvalgėsi ir į kitų Baltijos šalių uostus.
Mes pasiūlėme priimtinesnę logistikos paslaugų schemą, sugebėjome įrodyti, kad Klaipėdos jūrų uostas nė kiek ne prastesnis nei Rygos.
Be to, mūsų uostas – vienintelis tikrai žiemą neužšąlantis Baltijoje. NATO įvertino ir laivybos kompanijų paslaugų kainas.
– Kokios rūšies kroviniai keliaus per Klaipėdą?
– Laivai į Klaipėdos uostą plukdys konteinerius su šaldytais ir kitokiais maisto produktais Afganistane dislokuotam NATO kariniam kontingentui. Iš Klaipėdos konteinerių terminalo jie bus vežami į šalia esančius bendrovės „VPA Logistics” sandėlius.
Dalį maisto produktų reikės mikliai nugabenti užsakovams – tokie keliaus į Šiaulių oro uostą, o iš ten lėktuvais bus nuskraidinti į Afganistaną.
– Kaip tokių prekių gabenimas paveiks uosto veiklą?
– Išaugs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir visų naujosios logistikos grandinės suvienytų partnerių pajamos. Per Lietuvą nukreiptas NATO krovinių srautas bendrąją uosto metų apyvartą turėtų padidinti 6 proc.
Per savaitę iškrausime apie 200 konteinerių, tad KKT metų apyvarta gali išaugti apie 9 proc. Tačiau ir atsakomybė nemaža – maisto produktų perkrovą uostuose, gabenimą reglamentuoja itin griežtos taisyklės.
– Kokie buvo pagrindiniai JAV kariškių reikalavimai?
– Greitai ir saugiai nugabenti krovinius į Afganistaną. Mes jau anksčiau buvome įgiję reikiamus maisto produktų krovos leidimus.
Pageidauta, kad siuntas iš Vokietijos Brėmerhafeno uosto į Klaipėdą plukdytų laivai su JAV vėliava. Taip ir bus – jas gabens laivybos kompanijų „Maersk Line” ir „Hapag Lloyd” konteinervežiai. JAV kariškiai monitoriuose galės stebėti NATO krovinių kelią logistikos grandine.
Šis projektas yra valstybės institucijų ir privačių jūrų verslo kompanijų bendrų pastangų rezultatas. Didelį darbą atliko Užsienio reikalų ir Susisiekimo ministerijos, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, muitininkai, maisto ir veterinarijos specialistai.
– Kiek laiko krausite NATO siuntas?
– Tikslių terminų nežinome. Išvedant JAV karinį kontingentą maisto produktų poreikis mažės.
Bet Afganistane dar kurį laiką dirbs specialistai, kuriems reikės būtiniausių prekių. Greičiausiai jos bus siunčiamos per Klaipėdą ir po to, kai JAV kariškiai pasitrauks.
Tikimės, jog maisto produktams sukurta logistikos schema pravers ateityje – importuojant ir eksportuojant kitokius krovinius.
– Iš Afganistano bus išgabenta ir karinė technika. Kokiomis kryptimis keliaus automobiliai, šarvuočiai, pabūklai, kitokia ginkluotė?
– Kryptis pasirinks NATO strategai. Gabenant karinę techniką iš Afganistano geležinkeliais, orlaiviais, specialiais laivais galima naudotis ta pačia jau sukurta kombinuotojo sausumos ir jūrų transporto logistikos schema.
Jeigu JAV kariškių žvilgsniai vėl nukryptų į Lietuvą, mes pasirengę priimti ir krauti karinę techniką. Mūsų terminalas pritaikytas krauti į specialius laivus ratinę techniką – lengvuosius automobilius, traktorius ir sunkvežimius. Kariškių užsakymų sulaukdavome ir anksčiau.
– Kai sovietų kariuomenė traukėsi iš Rytų Vokietijos, Klaipėdos jūrų uostas irgi buvo tapęs karinių krovinių perkrovos baze.
– Tada sovietams pasitarnavo kariniams tikslams pastatyta Tarptautinė jūrų perkėla. Lietuvos jūrų laivininkystės keltai iš Mukrano plukdė tankus, šarvuočius, pabūklus, karinius dalinius. Uoste ant geležinkelio platformų perkrauta technika iškeliavo į Rusiją.
Keltų su karine technika reisai tada svariai papildė Klaipėdos uosto ir laivų krovos įmonių piniginę. Kai kariniai kroviniai pajudės iš Afganistano, Baltijos uostai vėl varžysis dėl NATO užsakymų.
