Vilniaus centre dygsta pastatas, kurio paskirtis – ypatinga. Įspūdingas statinys Rinktinės ir A.Juozapavičiaus gatvių sankirtoje turėtų tapti dar vienu Rusijos įrankiu didinti informacinę įtaką Lietuvoje.
Spėjama, kad vadinamuosiuose Maskvos namuose įsikurs ir agentūros „Rossotrudničestvo“ specialistai. Ši įstaiga – Rusijos minkštosios galios įrankis. Kremlius paskelbė, kad finansavimas šiai įstaigai išaugs penkis kartus.
Beveik tuo pačiu metu, rugpjūčio pabaigoje, įvyko Rusijos ir Baltarusijos specialiųjų pajėgų pratybos. Galią demonstravo ne tik kariuomenė, bet ir dvylika tinklaraštininkų. Jų tikslas – skleisti teigiamą žinią apie Rusijos armiją. Jie turi prisidėti prie to, kad visuomenė teigiamai vertintų kariuomenei didinamą finansavimą.
Išlaidos nacionaliniam Rusijos saugumui sparčiai auga. Per trejus metus jos padidės 63 proc. ir 2016 m. pasieks 105 mlrd. dolerių. Tai yra beveik ketvirtadalis visų valstybės išlaidų. Rusijos armijos modernizavimas tampa Kremliaus valdžios prioritetu. Neabejotina, kad dalis tų lėšų bus skirta ir informacinei įtakai didinti.
Kaip tokie Rusijos veiksmai atsilieps Lietuvai? Ar mūsų valstybės institucijos ir specialiosios tarnybos turėtų susirūpinti tuo, kad Kremlius didina finansavimą informacinei įtakai? Ar galima teigti, kad kaimyninės šalies keliama grėsmė išaugo?
Atkartoja sovietinę propagandą
2008 metais agentūrą „Rossotrudničestvo“ įsteigė tuometis prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Jos paskirtis – proteguoti politinius ir ekonominius Rusijos interesus užsienyje. Įstaiga rūpinasi šalies įtakos sklaida ir įvaizdžio gerinimu.
Pastaruoju metu ta agentūra įgauna vis didesnę įtaką ir tampa vis labiau pastebima.
„Skiriami finansai, žmogiškieji ištekliai, Kremliaus elito palaikymas propaguojamoms studijoms ir strategijoms rodo, kad tai darosi svarbiu Rusijos įtakos įrankiu“, – portalui lrytas.lt sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, daktaras Nerijus Maliukevičius.
Mokslininkas pabrėžė – agentūros „Rossotrudničestvo“ veikla labiau primena komunistinę propagandą, o ne informacinį karą. Ir struktūra, ir idėjomis, ir ten dirbančiais žmonėmis. Ši organizacija net sukurta ant sovietinės infrastruktūros griuvėsių. Ji atkartoja komunistinės propagandos sistemą, kurios tikslas buvo rūpintis pavergtų tautų kultūriniais ryšiais.
Organizacija turi savo agentų tinklą posovietinėse valstybėse.
Minkštosios galios įrankis
Naują kvėpavimą „Rossotrudničestvo“ įgavo tik šiais laikais, kai agentūros vadovu tapo Rusijos politikas Konstantinas Kosačiovas. Jo idėjos sulaukė Vladimiro Putino ir jo aplinkos palaikymo.
Rugpjūčio mėnesį šalies vadovas pasirašė įsakymą iki 2020 metų padidinti „Rossotrudničestvo“ metinį biudžetą – nuo 60 mln. iki 300 mln. dolerių. Kitaip tariant, Kremlius skirs penkis kartus didesnes sumas tam, kad rusų kalba, kultūra, politinė ir ekonominė įtaka pasklistų kaimyninėse valstybėse.
Pavyzdžiui, šiemet 1,5 mlrd. rublių skirta vien kultūrinių centrų projektui. Per šiuos centrus bus populiarinama rusų kalba buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse, Europos šalyse, Kuboje ir Kinijoje. Projektą koordinuos specialus komitetas, vadovaujamas ministro pirmininko pavaduotojo padėjėjos Olgos Golodec. Žinoma, tame komitete darbuosis ir „Rossotrudničestvo“ atstovai.
„Pagrindinė Kosačiovo idėja – Rusija turi įgyvendinti vadinamąją minkštosios galios taktiką. Ir jis sulaukė Rusijos politinio elito palaikymo. Galima pastebėti, kad maždaug tuo metu, kai Kosačiovas tapo „Rossotrudničestvo“ vadovu, Putinas savo retorikoje pradėjo vartoti terminą „minkštoji galia“, – pasakojo ekspertas N.Maliukevičius.
Analitikas paaiškino – ši agentūra nėra agresyviosios užsienio politikos flagmanas. Įstaigos veikla sukoncentruota būtent ties minkštąja galia. Tai yra rusiškos kultūros populiarinimas, parodos, koncertai.
Bando kopijuoti Vakarų patirtį
Minkštosios galios taktika, kuria remiasi „Rossotrudničestvo“, nėra Kremliaus išradimas. Ją sugalvojo amerikiečiai. Taip savo įtaką pasaulio valstybėms didina visos galingiausios Vakarų valstybės. Tačiau žurnalo „Veidas“ apžvalgininkas Audrius Bačiulis pabrėžė, kad Rusijos minkštoji galia skiriasi nuo Amerikos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ar Prancūzijos.
„Tai yra civilizuotos, demokratinės valstybės ir skleidžia jos tuos pačius laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms idealus. Tai, kad jos turi savų interesų, šių pamatinių idealų esmės nekeičia. Tad nedaro jokios žalos nei Lietuvai, nei kitoms šalims, kurios patenka į jų informacinės įtakos lauką“, – sakė analitikas.
Jis priminė, kad Rusijos situacija kitokia. Šalį valdo režimas, kuris yra suformuotas iš sovietinių slaptųjų tarnybų atstovų. Kremliaus elitas yra autoritarinis, priešiškas pamatiniams demokratijos principams, nepripažįstantis žmogaus teisių ir laisvo žodžio, iki pašaknų korumpuotas.
„Rusijoje nesislepiant žudomi ne tik režimui priešiški politiniai veikėjai, bet netgi valdžios finansinius piktnaudžiavimus paviešinti bandę politiškai neutralūs asmenys. Atvirai skatinama sovietinio revanšizmo ideologija, agresija demokratinį kelią pasirinkusių kaimynų atžvilgiu. Pats režimas ritasi paprasto fašizmo link“, – kalbėjo žurnalistas A.Bačiulis.
Apžvalgininkas neslėpė – sovietinio revanšizmo, autoritarizmo, valstybinio smurto ideologijos, ksenofobijos sklaida, lydima neišvengiamos rusiškos korupcijos, kelia tiesioginį pavojų Lietuvai ir visoms nedidelėms Rusijos pasienio valstybėms.
Finansavimą didins penkis kartus
Kaip „Rossotrudničestvo“ įtakos augimas ir Rusijos manevrai informacinėje erdvėje atsilieps Lietuvos visuomenei? Juk mūsų šalis taip pat patenka į Kremliaus taikiklį.
Politologas N.Maliukevičius sakė, kad „Rossotrudničestvo“ veiklą pajusime tada, kai Vilniuje bus pastatyti vadinamieji Maskvos namai. Tačiau jis pabrėžė, kad tada Rusijos įtaką bus lengviau identifikuoti.
„Galbūt nuskambės paradoksaliai, tačiau šitos agentūros įtakos augimas sukelia dviprasmiškas nuotaikas. Iš vienos pusės, tai rodo, kad Rusijos informacinė politika Lietuvoje bus vykdoma intensyviau.
Iš kitos pusės, kai tie Maskvos namai bus pastatyti ir pradės vykdyti savo informacinę politiką, Lietuvai galbūt bus lengviau ir paprasčiau. Kremlius prabilo apie vakarietiškas koncepcijas, todėl mums bus paprasčiau suprasti, kas ir kaip vyksta“, – paaiškino mokslininkas.
Apžvalgininkas A.Bačiulis taip pat mano, kad pavojaus būgnų mušti nereikia: „Didesnis finansavimas veikiau rodo išaugusį pinigų įsisavintojų apetitą. Neabejokime, kad mažiausiai pusė tų 300 mln. dolerių bus tiesiog išsidalyta tarp saviškių.“
Žurnalistas spėjo, kad „Rossotrudničestvo“ įtakos augimas taip pat reiškia prisipažinimą, jog visos ankstesnės Kremliaus propagandininkų pastangos norimo rezultato nedavė.
Kodėl Rusijai reikia Lietuvos?
Tai, kad Rusija siekia daryti vis didesnę įtaką posovietinėms valstybėms, rodo ne tik padidintas finansavimas agentūrai „Rossotrudničestvo“ ar tinklaraštininkų įtraukimas į kariuomenę. Net Rusijos karinėje doktrinoje daug rašoma apie informacinės įtakos svarbą. Kodėl Rusijai reikia daryti įtaką Lietuvai ir kitoms kaimyninėms valstybėms?
N.Maliukevičius sakė, kad Rusijos agresyvumas Lietuvos informacinėje erdvėje yra jos silpnumo viduje požymis.
„Naivu tikėti, kad didžiosios valstybės nesiekia racionalių geopolitinių tikslų. Rusija išskirtinė tuo, kad valstybės viduje susiduria su labai didelėmis įtampomis ir problemomis. Iš dalies, tas siekis daryti informacinę įtaką kitoms valstybėms ir rodymas pirštais į priešus yra tų problemų atsvara, skirta Rusijos vidinei auditorijai. Tai savotiškas instinktas transformuoti savo vidines problemas perkeliant jas į išorę“, – kalbėjo užsienio politikos ekspertas.
Mokslininkas sakė, kad pagrindinė priežastis, kodėl Rusija taip agresyviai siekia daryti įtaką Lietuvai – ta valstybė neturi natūralių sienų. Rusijos valstybės sienos atsiremia ne į vandenynus ar kitas gamtos kliūtis, bet į kitas tautas.
„Jei tos tautos yra priešiškos ir nekontroliuojamos, tai kelia grėsmę šalies saugumui. Tą grėsmę galima mažinti karu. Bet galima ir švelnesnėmis priemonėmis bandyti tas tautas paversti sukalbamomis. Ir aš kalbu ne tik blogąja prasme. To galima pasiekti ne tik informaciniu karu“, – aiškino N.Maliukevičius.
Seimo narys Mantas Adomėnas priminė, kad per Lietuvą eina tranzitas į Kaliningradą – Rusijos karinės galios centrą Europoje. Politikas mano, kad Kremlius siekia kontroliuoti Lietuvos politinius procesus jau vien dėl patogaus susisiekimo su ta sritimi.
Be to, svarbus ir ekonominis aspektas. Generalinio štabo viršininkas Nikolajus Makarovas atvirai yra pasakęs, kad pagrindinė grėsmė Rusijos kariniam saugumui – Vakarų siekis užsitikrinti energetinę nepriklausomybę. Juk šalies biudžetas yra smarkiai priklausomas nuo pelno iš energetikos produktų. Jei sumažės dujų, naftos eksportas, tai mažės ir Rusijos karinis biudžetas.
Lietuvos ginklas – išsilavinusi visuomenė
Ar Lietuva yra pajėgi atlaikyti tokį Kremliaus spaudimą? Ką turėtų daryti mūsų visuomenė ir valstybės institucijos, kad atsispirtų Rusijos įtakai, kuri gali pakenkti valstybės raidai? Informacinę erdvę stebintys specialistai pabrėžė, kad pagrindinis ginklas – išsilavinusi, Vakarų idėjoms atvira visuomenė.
„Mes neturime galimybės griežtai kontroliuoti informacinę erdvę, apšarvuoti ją nuo svetimos kultūros. Todėl mes turėtume vystyti pliuralizmą. Aš kalbu apie daugiakalbės mažos tautos viziją. Tokia tauta turėtų didesnį kultūros, žinių, idėjų pasirinkimą. Tai būtų mūsų pranašumas. Aišku, tam reikia skausmingo laiko, bet kitaip nesukursime visuomenės, kuri gyventų vakarietiškomis vertybėmis“, – kalbėjo N.Maliukevičius.
Ar išgirs Vakarų visuomenė?
Apžvalgininkas A.Bačiulis mano, kad Lietuva per maža kovoti informacinį karą su Rusija. Pernelyg skirtingi valstybių ištekliai, dydžiai, skirtinga vieta pasaulinėje arenoje.
„Rusija visad bus girdima vien todėl, kad tai – šeštadalį Eurazijos užimanti branduolinė valstybė, kontroliuojanti didelę dalį gamtinių išteklių.
Tačiau tai, kad Rusija visad išgirstama, nereiškia, kad į jos balsą visad įsiklausoma. Jau beveik šimtą metų Vakarų valstybės turi reikalų su Kremliaus propaganda. Jų visuomenė, ypač elitas, turi įgijusi pakankamą imunitetą Maskvos pasakoms. Jeigu kada apsimeta, kad jomis patiki, tai tik todėl, kad turi savų interesų, kuriuos įgyvendinti bando Rusijos, ypač – jos gamtiniais ar žmogiškaisiais ištekliais“, – Vakarų požiūrį į Rusiją apibūdino A.Bačiulis.
Jis sakė, kad Lietuvos informacinis atsakas turi būti nukreiptas ne į Rusiją, bet į Vakarų Europos valstybes: Vokietiją, Prancūziją, Didžiąją Britaniją, Italiją.
„Nereikia bandyti išaiškinti Rusijai, kad lietuviai, latviai, estai nėra pribaltai fašistai. Nepavyks. Reikia tai išaiškinti vokiečiams, prancūzams, olandams, britams.
Nereikia aiškinti Rusijai ir Amerikai, kad lietuviai nebuvo žydšaudžių tauta. Reikėjo susitaikyti su žydais, sąžiningai kompensuoti jiems padarytą žalą, ir tuomet į Vilnių atvykęs Izraelio prezidentas Shimonas Peresas pasakė, kad žydų bendruomenę išžudė naciai ir kai kurie vietos žmonės. Šiuo vienu sakiniu jis šnipštu pavertė ilgalaikes Kremliaus pastangas kompromituoti Lietuvą“, – konkretų pavyzdį pateikė A.Bačiulis.
