Padidėjus žmonių mirtingumui nuo elektroimpulsinių prietaisų naudojimo, dar 2009 metų rugsėjo 30 dieną pagrindinė elektroimpulsinių prietaisų gamintoja „Taser“ jėgos struktūroms išplatino pranešimą, kuriame rekomenduojama vengti prietaisų panaudojimo į krūtinę, ypač - širdies sritį.
Vienas naujausių įvykių, sukrėtusių pasaulį, parodė, kad policijos pareigūnai ne itin paiso rekomendacijų, o žavisi „Taser“ veiksmingumu – sukaustančiu žmogaus raumenis, apsunkinančiu jo kvėpavimą, ir, kiek rečiau, – palydinčiu jį į komą.
Šių metų rugpjūčio 6–ąją Majamyje, Floridoje Israelis Hernandezas, aštuoniolikmetis riedlentininkas ir menininkas mirė po to, kai Majamio pakrantės policija, užtikusi jaunuolį ant negyvenamo namo sienos paišantį grafičius, į krūtinę paleido elektros srovę, taip jį nukaudami amžiams.
Privaloma perspėti asmenį
Elektroimpulsinių prietaisų „Taser“ naudojimo policijos veikloje taisyklėse nurodoma, kad asmuo privalomai perspėjamas apie elektros impulso panaudojimą prieš jį. Draudžiama prietaisą kreipti į veidą ar kitas jautrias kūno vietas, lytinius organus.
Jungtinių Valstijų kardiologo ir elektrofiziologo dr.Ziano Tsengo vykdomi moksliniai tyrimai patvirtino, kad nuo elektroimpulsinio prietaiso iškrovos žmogus gali numirti. Tyrimai atskleidė, kad įvairiausius sužalojimus ar mirtį gali lemti keletas veiksnių, tarp kurių ir adrenalino, ar psichotropinių medžiagų kiekis žmogaus kraujyje.
Policijos departamento duomenimis, oficialiai elektros impulsinis prietaisas pradėtas naudoti 2005 metais, o nuo 2011 metų pradėta rinkti statistinė informacija apie prietaiso panaudojimą prieš asmenį.
Naudojamas prieš įsiutusius vyrus
Policijos departamento Viešosios policijos valdybos duomenimis, elektroimpulsinis prietaisas „Taser“ 2011 metais prieš viešosios tvarkos pažeidėjus buvo panaudotas 375 kartus, o 2012 metais – 346. Prieš moteris ginklas 2011 metais buvo panaudotas 5 kartus, 2012 metais – 12-a. Elektroimpulsinis prietaisas „Taser“ prieš gyvūną panaudotas tik kartą, 2012 metais.
2007 metus Vilniaus Gedimino technikos universiteto fundamentinių mokslų fakulteto docentas Eugenijus Paliokas prisimena puikiai, nes prieš jį šis instrumentas dėl apsaugos darbuotojo neišprusimo buvo panaudotas kelis sykius.
„Elektroimpulsinis prietaisas prieš mane buvo panaudotas per vakarą ne kartą. Panaudojo jį ne policija, bet apsaugos darbuotojas. Srovė krėtė lyg būtų nutrenkusi 220 voltų elektros įtampa. Skaudėjo rankas, kadangi ginklas buvo nukreiptas į galūnes“, – prisiminė mokslininkas.
Specialūs mokymai – privalomi
Policijos generalinio komisaro įsakymu prietaisą gali naudoti tik policijos pareigūnai, kurie privalo praeiti specialų mokymo kursą. Tik sėkmingai baigusiems mokymus, suteikiamas specialus pažymėjimas leidžiantis naudoti kovinį ginklą.
„Ilgai po to tirpo rankų riešai, lankiausi pas teismo medicinos ekspertus. Tačiau jie siuntinėjo nuo vieno gydytojo pas kitą. Neturėjau laiko, buvo daug paskaitų, todėl taip ir neišsiaiškinau, koks poveikis padarytas sveikatai“, – apie prieš jį panaudotą elektroimpulsinį prietaisą pasakojo E.Paliokas.
Panaudojęs tokį prietaisą, policijos pareigūnas privalo pildyti detalią ataskaitą. Joje nurodomi ne tik asmens duomenys, prieš kurį buvo panaudotas ginklas, bet ir pažymima vieta, į kurią buvo nukreipta srovė. Jei žmogui buvo suteikta medikų pagalba, privaloma ir medikų išvada.
Policijos departamento duomenimis, mirtinų atvejų nėra užfiksuota, tačiau apie susirgimus, kuriuos galimai sukėlė elektroimpulsinis prietaisas, duomenys nerenkami.
