Studijų užsienyje informacijos centro tikslas – suteikti išsamią, objektyvią, patikrintą ir profesionalią informaciją apie studijų, mokslinių bei profesinių stažuočių bei finansavimo šaltinių paieškos galimybes.
Šio centro vadovė Žaneta Savickienė teigia, kad ruoštis studijoms užsienyje reikia pradėti kuo anksčiau. Svarbu ne tik geri pažymiai, rekomendacijos, bet ir finansinis pajėgumas. Tačiau egzistuoja gausybė programų ir fondų, suteikiančių galimybę semtis patirties ir žinių užsienyje visiems.
Svarbu tiesiog norėti, nebijoti, domėtis, ir būti aktyviems, teigia ji, kartu pridurdama, kad norint praplėsti savo akiratį, visai nebūtina stoti į užsienio universitetus, nes tai galima padaryti ir studijuojant Lietuvoje.
- Kokiais būdais studentai gali kreiptis į jus ir kaip greitai jie gali tikėtis informacijos?
- Stengiamės būti pasiekiami visiems besidomintiems studijomis užsienyje. Centras įsikūręs Vilniaus universitete Saulėtekyje, tačiau mus galima pasiekti ir internetu: turime dvi interneto svetaines www.studinfo.lt ir www.balticstudent.lt, du „Facebook“ puslapius EducationUSA Vilnius ir Studijų užsienyje informacijos centras. Mums galima rašyti laiškus adresu eac@cr.vu.lt, galima skambinti arba kalbėtis „Skype“ programa. Dirbame su jaunimu iš visos Lietuvos. Fizinė lokacija šiais laikas - ne problema. Taip pat mielai važiuojame į tolimensius miestus su paskaitomis arba skaitome paskaitas internete.
- Kokie studentai dažniausiai kreipiasi į jūsų centrą? Kas Lietuvoje ieško patirties užsienyje?
- Pirmiausiai norėčiau pabrėžti, kad į mus kreipiasi ne tik studentai, o labai įvairaus amžiaus žmonės, iš įvairių sričių. Daug dirbame su moksleiviais, kurie dar būdami mokykloje, jau ima mąstyti apie savo veiklą po jos.
Studijų planavimas – sudėtingas ir ilgas procesas, tad jau ir dešimtaklasiai turi klausimų, ieško informacijos. Taip pat nepamirštame, kad moksleivis, planuodamas savo studijas, laukia ir savo tėvų, mokytojų patarimo, todėl dirbame ir su jais. Vedame informacinius seminarus, paskaitas, teikiame individualias konsultacijas.
Dažnai būna, kad į mūsų centrą užsuka visa šeima. Tuomet sėdame ir gan ilgai kalbamės, aiškinamės kiekvieno šeimos nario lūkesčius, šeimos finansines galimybes, moksleivio akademinius ir kitokius pasiekimus, gabumus, modeliuojame situacijas ir svarstome įvairius variantus. Galiausiai žmonės išeina iš mūsų centro aiškiau suvokdami, ko jie siekia, ir turėdami aiškų veiksmų planą.
Kita į mus besikreipiančių žmonių kategorija – studentai. Būna, kad pradėję studijas Lietuvoje, nusprendžia studijas tęsti kitoje šalyje.
Būna, kad studijuodami bakalauro programoje kuriame nors Lietuvos universitete, ima ieškoti magistro programų užsienyje. Dažnai studentai ir jaunieji mokslininkai bei dėstytojai ieško ne tik studijų, bet ir stažuočių galimybių užsienyje.
Planuojantiems magistrantūrą, doktorantūrą, akademines ar profesines stažuotes, galime suteikti informacijos ne tik apie tai, kur ir kaip galima rasti sau tinkamas programas, bet ir kur ir kaip galima gauti finansavimą. Turime nemažai informacijos apie įvairias Lietuvoje ir kitos šalyse administruojamas stipendijų programas. Kai kurias jų administruojame patys.
- Ko dažniausiai ieško jaunuoliai? Ar egzistuoja programų populiarumas, tendencijos? Ar patartumėte studentams nesivaikyti madų?
- Dauguma klausiančiųjų domisi socialinių mokslų studijų programomis (ekonomika, vadyba, komunikacijomis, psichologija ir panašiai). Džiaugiamės, kad galime padėti ir labai gabiems „tiksliukams“, pavyzdžiui, besidomintiems inžinerijos studijomis. Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje išryškėjo tendencija, kad jaunuoliai mieliau renkasi humanitarinius ir socialinius mokslus, o „tiksliukų“ labai trūksta. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė jau ėmėsi priemonių ir įvairių programų pagalba ėmė skatinti moksleivių domėjimąsi matematika.
Be abejo, nenorime, kad mūsų jaunuoliai vaikytųsi madų. Siekiame, kad kiekvienas eitų savo keliu, todėl stengiamės, kad žmogus ne tik mums, bet ir pats sau atsakytų į klausimus: kokia veikla jam dabar patinka, kokį darbą norėtų dirbti baigęs studijas, kokia profesija teiktų jam malonumą ir būtų jo pragyvenimo šaltinis, koks jo gyvenimo tikslas, ir panašiai.
- Kokie universitetai ir švietimo įstaigos, kurie galbūt nėra labai žinomi, kaip Oksfordas ar Kembridžas, jūsų nuomone, greitai kyla kokybės skalėje ir yra verti gabiausių jaunų žmonių dėmesio?
- Universitetai, kurie yra gerai žinomi paprastai yra ypatingai stiprūs savo moksliniais tyrimų centrais. Pagrindinės investicijos ir dėmesys juose yra skiriamas magistrantams, doktorantams ir, aišku, mokslininkams. Ne visada mokslininkai yra tuo pat metu ir geri mokytojai. Renkantis pirmojo laipsnio programas, reiktų reitinguose ieškoti tų aukštųjų mokyklų, kurios stiprios savo dėstymu, o ne tų, kurios pirmauja mokslininkų pasiekimais. Renkantis magistratūrą jau reikia stoti į tuos universitetus, kur dirba žymiausi mokslininkai.
Kalbant apie kylančias žvaigždes, dėmesys krypsta į Azijos šalių universitetus. Keletą metų į aukštąjį mokslą investuodama pačias didžiausiais lėšas, Kinija pasiekė išskirtinių rezultatų ir jau pavijo japonų universitetus savo studijų kokybe.
Jungtiniai Emyratai Abu Dabyje atidarė Niujorko universiteto filialą, kuris savo studijų programų vertinimu jau pralenkė motininę aukštąją mokyklą.
Moksleiviams ir studentams visada kartojame: reikia stoti ne į žinomiausią, bet į tinkamiausią aukštąją mokyklą.
- Tarkime, žmogus nori išvažiuoti studijuoti visų pirma tam, kad tiesiog įgautų kultūrinės patirties, susipažintų su įdomiais žmonėmis. Gal yra kažkokios konkrečios šalys, kur labiau verta važiuoti?
- Norint praplėsti savo akiratį, įgauti kultūrinės patirties, visai nebūtina stoti į užsienio universitetus. Tai galima padaryti ir studijuojant Lietuvoje.
Praktiškai kiekviena Lietuvos aukštoji mokykla turi mainų programas su užsienio universitetais ir sėkmingai keičiasi studentais. Visi puikiai žinome Erasmus mainų programas, kurių rėmuose vieną semestrą ar metus savo studijų galima praleisti kurioje nors Europos Sąjungos šalyje. Tas laikas, kuris praleidžiamas užsienio universitete, įskaičiuojamas į studijų programą, todėl už jį Lietuvoje papildomai atsiskaityti nereikia. Mainų studentas iš užsienio universiteto parsiveža akademinius kreditus, kurie pridedami prie Lietuvoje surinktų studijų kreditų. Šis procesas dabar gana paprastas, nes visi ES universitetai naudoja tą pačia kreditų sistemą (ECTS).
Tačiau yra daugybė galimybių išvykti ir už ES ribų, nes universitetai užmezga partnerystes ir su JAV, Kanados, Australijos ir kitų šalių universitetais. Svarbiausia – būti aktyviam, domėtis savo universitete skelbiama informacija apie konkursus, nebijoti užsukti į savo universiteto Tarptautinių ryšių skyrių.
Reikia nepamiršti, kad studentų mainai vyksta į abi puses - ir į Lietuvos universitetus atvyksta studentų iš pačių įvairiausių, kartais ir labai egzotiškų, šalių. Būdamas aktyvus ir atviras, lietuvis studentas sėkmingai gali bendrauti ir draugauti su tokiais užsienio studentais, ir tai bus taip pat neįkainojama kultūrinė patirtis.
- Tarkime, moksleivis ar studentas turi labai limituotą biudžetą. Ar yra šalių, siūlančių nemokamą mokslą ar geras finansines sąlygas?
- Turint ribotą biudžetą, geriausia galvoti apie ES šalis. Bet vėlgi, reikia labai gerai viską pasiskaičiuoti ir įsigilinti į visas sąlygas. Yra šalių, kur mokslas nemokamas, bet universitetai ima taip vadinamą registracijos mokestį, kuris kartais gali būti didesnis, nei mokestis už mokslą šalyje, kur mokslas mokamas. Pavyzdžiui, Olandijoje mokslas yra mokamas ir kainuoja mažiau nei 2000 eurų per metus, o Škotijoje mokslas nemokamas, bet registracijos mokestis viršija tuos 2000 eurų per metus.
Planuojant studijas užsienyje, reikia pasidomėti ne tik tuo, kiek kainuos mokslas, bet ir kiek pinigų reikės pragyvenimui. Be to, turint labai ribotą biudžetą, reikia nepamiršti galimybės studijuoti Lietuvoje ir dalyvauti savo universiteto studentų mainų programose.
- Minėjote Aziją ir jos kylančius universitetus. Ar turite ten partnerių? Ką daryti moksleiviams-studentams, besidomintiems studijomis Azijos žemyne?
- Mes turime kolegų praktiškai visose Azijos šalyse. Informaciją apie galimas studijas šiame regione nuolatos kaupiame ir galėtume padėti, bet suteikti informaciją planuojantiems studijuoti Indijoje, Kinijoje, Japonijoje ir panašiai. Santykinai jauni (vidurkis nesiekia 80 veiklos metų) Azijos universitetai šiuo metu labai intensyviai vystosi.
Sparčiai auga jų studijų programų kokybė, vis daugiau studijų programų galima studijuoti anglų kalba. Išskirtinai didelės investicijos pastaraisiais metais pradėjo duoti savo vaisių, ir Kinijos universitetai reitinguose vejasi Japonijos ir Korėjos aukštąsias mokyklas. Geriausiu Azijos žemyne pripažintas Hong Kong University of Science and Technology (HKUST) dar neatšventė savo dvidešimtpenkmečio, bet jau yra pasaulio universitetų šimtuke.
- Ar žinote, kiek išvažiavusių studijuoti į užsienį studentų, po baigimo grįžta į Lietuvą? Ar Studijų užsienyje informacijos centras turi poziją šiuo klausimu?
- Turime labai tikslią studijuojančių Jungtinėse Amerikos Valstijose statistiką. Kalbant apie ES šalis tikslios statistikos reiktų teirautis Valstybinėse ligonių kasose. Ši organizacija, išduodama Europos Sveikatos kortelę, prašo pateikti Europos universitetų priėmimo laiškus ir tuos dokumentus kaupia. Kiek studentų grįžta į Lietuvą sunku pasakyti, bet bendraujant su studijuojančiais užsienyje beveik visi tokių norų turi. Klausimas kaip jiems pavyksta rasti savo vietą grįžus, matyt, šiuo metu lieka atviras ir turėtų būti svarstomas politiniame lygmenyje.
Dirdami savo darbą jau daugelį metų, esame įsitikinę, kad tarptautinė patirtis – neatsiejama studijų dalis. Nėra nieko blogo, kad jauni žmonės siekia atrasti naujas kultūras, įgyti patirties, plėsti savo akiratį. Uždaryti juos ir prigrasinti, kad nedrįstų į kitus net dairytis – būtų didžiulė klaida.
Visuomet norime, kad išvykę studijuoti, dirbti mokslinį darbą ar stažuotis užsienio šalyse, sugrįžtų į Lietuvą ir pritaikytų savo žinias ir patirtį čia. Kita vertus, net ir tie, kurie po studijų lieka užsienyje, įleidžia ten šaknis, dažniausiai nelieka visiškai atsiriboję nuo Lietuvos. Jie mielai įtraukia savo kolegas lietuvius į įvairius tarptautinius projektus, mielai atvažiuoja į Lietuvą skaityti paskaitų, į konferencijas, aktyviai dalyvauja viešose diskusijose įvairiais Lietuvai aktualiais klausimais.
Taip pat manome, kad stengtis turėtų ne tik išvykstantieji, bet ir pati valstybė, kuri turėtų kurti kuo palankesnes sąlygas tam, kad visi norintys, galėtų grįžti, būtų laukiami, kad jų patirtimi būtų domimasi, kad gautų jų išsilavinimą ir kvalifikaciją atitinkančias darbo vietas, sąlygas ir atlyginimus, kad galėtų kurti šeimas ir oriai gyventi.
- Ką jūs patartumėte gabiam jaunam žmogui, esančiam paskutinėse mokyklos klasėse, ir nežinančiam, ko jis nori iš gyvenimo?
- Europos universitetų tradicija reikalauja, kad studentas, stodamas į aukštąją mokyklą, jau būtų pasirinkęs studijų sritį. Tuo tarpu JAV aukštojo mokslo sistemoje sudarytos visos sąlygos studijuoti ir jaunuoliams, dar neapsisprendusiems, kiokios specialybės jie norėtų siekti. Tokie jaunuoliai turi galimybę stoti ne į konkrečią studijų programą, o tiesiog į pasirinktą universitetą ir pirmuosius savo studijų metus praleisti renkantis ir iš visų dominančių ir tame universitete dėstomų dalykų.
Tik įpusėjus antriems studijų metams, reikia apsispręsti kokios specialybės siekti. Studijų sritį susiaurinti galima nuo antro – trečio kurso. Todėl Europa nėra pats geriausias pasirinkimas moksleiviams, dar neturintiems aiškios ateities vizijos, Amerikoje jie turėtų žymiai daugiau sąlygų ir laiko ieškoti savęs.
Kita vertus, Europoje galima rasti universitetų, kurių veikla remiasi amerikietiška švietimo sistema ir filosofija. Pavyzdžiui, Lietuvoje toks yra LCC tarptautinis universitetas. Tradicinis JAV aukštojo mokslo modelis, grįstas liberalių menų filosofija (Liberal Arts), tampa vis populiaresnis ir Nyderlanduose. 1998 m. Utrechto universitetas pirmasis atidarė liberaliųjų menų kolegiją. Juo pasekė Amsterdamo, Leideno ir Mastrichto universitetai. Šių metų rugsėjį tai padaryti planuoja dar du - Tventės ir Roterdamo Erasmus universitetai.
Jei nėra galimybių stoti į užsienio universitetus, turinčius liberaliųjų menų programas, būtų galima metus praleisti ir padirbėti tose srityse, kuriose manoma, kad jaunuolis būtų sėkmingiausiais. Ne visada yra galimybių gauti iki galo apmokamą darbą. Nepavykus įsidarbinti, galima bandyti savanoriauti arba prašytis priimamam nemokamai praktikai.
- Ko palinkėtumėte Lietuvos moksleiviams?
- Baigiamųjų klasių moksleiviai turėtų pradėti planuoti savo studijas kuo anksčiau. Net ir tie, kurie rinksis tiksliuosius mokslus ar technologijas, ir studijuos Lietuvos aukštosiose mokyklose, turėtų puikiai mokėti užsienio kalbas ir būtinai dalyvauti Lietuvos universitetų akademinėse mainų programose.
Norintys sėkmingai įstoti į užsienio aukštąsias mokyklas, turėtų žinoti, kad atranka neapsiriboja gerais pažymiais. Universitetams reikia aktyvių, iniciatyvių žmonių, gebančių burti kolektyvą aplink save.
Renkantis būsimą studijų sritį reikia nebijoti vasaromis padirbėti ir pasitikrinti, ar specialybė tinkama. Ir, aišku, linkiu sėkmės. Stojimas - tai konkursas. O būti pripažintu visada reikia daug darbo ir kažkiek sėkmės.
