Dar tik pirmajai informacijai pasirodžius iš teismo salės, daugeliui susidarė įspūdis: valstybės pareigūnų elgesys panašus į banditų.
Kriminalinių gaujų nariai ką nors apiplėšę deda pinigus į bendrą kasą, po to juos dalijasi.
Taip darė ir muitininkai iš Medininkų posto.
Nusikaltėliai pinigus slepia įvairiuose užkaboriuose.
Muitininkai paimtus iš vairuotojų pinigus mesdavo į šiukšlių dėžę, o vėliau šį grobį, sukrovę į kombinezonų kišenes, rūšiuodavo ir skaičiuodavo tualete.
Kai kurių muitininkų grupėms supanašėjus su nusikaltėlių grupuotėmis, vėliau ne vienam buvusiam pareigūnui nekyla problemų pereiti į kitą barikadų pusę ir tapti nusikaltėliu.
Be abejo, šitaip elgiasi ne visi muitininkai. Vis dėlto pats Muitinės departamento vadovas A.Šipavičius, išgirdęs minėtus skandalingus faktus, nenustebo ir prisipažino, kad tai giluminė problema. Ją muitinė spręs sudarydama specialiąją darbo grupę ir taikydama viešai neskelbiamų priemonių kompleksą.
Girdint tokius pareiškimus galima paklausti – ar ten valstybė ieško kiauros sienos priežasčių, kai gaudo daugiausia sunkvežimių vairuotojus ar per Nemuną su cigarečių pakeliais plaukiojančius „ichtiandrus”? Gal pirmiausia jų ieškoti reikia valstybės tarnyboje? Gal ir įtakingi asmenys dengia kontrabandą?
Kai kurie „patyrę” Medininkų posto muitininkai teisme tvirtino, kad neprašė iš vairuotojų pinigų. Pastarieji atseit davė patys.
Bet mažiau patyrę pareigūnai teigė buvę nustebę matydami veikiančią gerai subalansuotą sistemą, kai muitininkai leidžia vairuotojams suprasti, kad jeigu kyšio nebus, patikros procedūra užtruks 3–4 kartus ilgiau.
Negana to, grasinta, kad krovininį transportą gali nusiųsti į patikrą rentgeno aparatu – tai užtruktų dar ilgiau.
Kad ir kaip būtų, šiuo teismo procesu kol kas bandoma parodyti, kad „blogieji” muitininkai dirbo tiktai Medininkų muitinės poste.
O kaip yra kitur? Pavyzdžiui, prie sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi? Pagėgiuose ar Kybartuose? Arba Klaipėdos jūrų uoste, iš kur į postą Vilniuje atėjo muitinės vadovas A.Šipavičius. Ar ten kontrabandos nėra?
Juk vieša paslaptis yra tai, kad muitininko vietą gauti yra labai sunku be papildomo užtarimo ar kitų dar „svaresnių argumentų”. Kita vieša paslaptis: neduosi kyšio, užtruksi muitinės patikros poste. Transporto bendrovės skiria grynųjų pinigų vairuotojams, kad jie galėtų susimokėti muitininkams.
Ar galėjo apie tokią sistemą nežinoti ir dabartinis Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas S.Urbanavičius, ilgą laiką vadovavęs Muitinės kriminalinei tarnybai? Pastaroji kaip tik turėjo užtikrinti, kad už tarnybinius pažeidimus ar nusikaltimus atsakytų ir pačios muitinės pareigūnai.
Kol kas neaišku, ar buvo bandymų aiškintis muitininkų korupcijos atvejus anksčiau.
Juk jeigu Medininkuose veikusi sistema panaši į nusikaltėlių, gauto grobio dalybose turėtų dalyvauti ir grupuotės vadovai.
Ar posto vadovai ir buvo aukščiausiai šio grobio pasidalijimo grandinėje? O gal pėdsakai veda ir aukščiau?
Logiškai svarstant, turėjo būti priežastys, kodėl muitinės vadovai tiesiog nekreipė dėmesio į tokį korupcijos pasireiškimą, kuris, pasirodo, jų visiškai nestebina ir dabar.
Be to, kas galėtų paneigti, kad ši byla ir muitininkų sekimas buvo pradėtas tik dėl to, kad kam nors prireikė labai šiltų vietelių poste, per kurį galimai juda nemaži kontrabandos srautai iš Baltarusijos.
Atsižvelgus į visą tai, ši byla turėtų būti ir nagrinėjama ne tik kaip korupcijos viename poste byla, o galimo korupcijos tinklo Lietuvos muitinės sistemoje byla.
Muitininkų byla svarbi ir tuo, kad ją nagrinėja teisėjas A.Valantinas, buvęs generalinis prokuroras. Juk būtent prokuratūra turėtų kovoti su tokiais reiškiniais kaip korupcija muitinės sistemoje.
Abejotina, kad Generalinė prokuratūra tuo metu, kai jai vadovavo A.Valantinas, negavo signalų apie sisteminius korupcijos reiškinius Lietuvos muitinėje. Bet tada panašių bylų nebuvo. Dabar A.Valantinas gauna šią bylą kaip teisėjas. Koks bus jo sprendimas?
Yra dar vienas svarbus aspektas. Jau bylos nagrinėjimo pradžioje išryškėjo bandymai ją vilkinti. Pirmasis posėdis buvo atidėtas – mat jame nepasirodė visi advokatai.
Tai nenauja praktika, ypač kai kaltininkai ir jų gynėjai žino, kad atsakomybės kitaip neišvengsi, tik vilkindamas bylą.
Bet Darbo partijos juodosios buhalterijos bylos nagrinėjimas jau parodė, kad ir mūsų teismų praktikoje yra būdų, kaip tokioms manipuliacijoms užkirsti kelią.
Tereikia pripažinti šį teismo procesą išskirtinės svarbos valstybei ir imtis panašios prevencijos dėl galimo jo vilkinimo, kaip tai buvo padaryta „darbiečių” atveju. Kol kas to nebuvo padaryta – skandalingoji muitininkų byla ramiai atidėta net iki lapkričio 15 dienos.
