Signataras Z.Vaišvila apskundė teismui Lietuvos Prezidentę D.Grybauskaitę už tai, kad ji neatsakė signatarui į klausimus ir nepateikė pareikalautų dokunentų.
Z.Vaišvila vėl vilko į dienos šviesą D.Grybauskaitės praeitį, primindamas, jog po Lietuvos komunistų partijos (LKP) atsiskyrimo nuo Maskvai ištikimos TSKP (Tarybų Sąjungos komunistų partija) pastaroji tapo prieš Lietuvą veikiančia organizacija, o jos struktūroje tebedirbo D.Grybauskaitė.
Ketvirtadienį kaip Nepriklausomybės Akto signataras Z. Vaišvila kVilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl atsakovės Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės neveikimo, neatsakymo į signataro šių metų birželio 3 dienos prašymą atsakyti į klausimus dėl prezidentės biografijos:
"1. Kodėl savo biografijoje atsakovė slepia faktą, kad 1987 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr.1271 TSKP CK Visuomeninių mokslų akademijoje buvo įdarbinta vieneriems metams etatine darbuotoja?
2. Kur ir kuo atsakovė dirbo nuo 1987 m. rugsėjo 30 d. iki 1988 m. spalio mėnesio?
3. Kodėl po Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimo аtsakovė liko TSPK nare?
4. Kada atsakovė išstojo iš TSKP, jei išstojo?
5. Kodėl po Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimo nuo TSKP Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje, kurios veiklą finansavo TSKP, atsakovė sutiko tapti viena šios mokyklos vadovių – moksline sekretore ir dirbo ja?
6. Kodėl atsakovė liko dirbti TSKP Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje po 1990 m. kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo?
7. Kodėl atsakovė liko dirbti TSKP Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje po 1990 m. kovo 25-osios, kada M. Burokevičiaus vadovaujama LKP/TSKP drauge su TSRS kariškiais išmetė iš šių patalpų Vilniaus pedagoginį institutą ir joje įkūrė perversmininkų štabą?
8. Kada atsakovė nutraukė darbo santykius su TSKP Vilniaus aukštąja partine mokykla?
9. Kada atsakovė vyko į vadovų kursus Džordžtauno universitete 1991 m. ir kas tai finansavo?
10. Kas, kada ir kokiose pareigose 1991 m. atsakovę įdarbino Lietuvos Respublikos valdžios institucijose?"
„Prieš 14 metų teismas nusprendė, jog TSKP veikėjai Mykolas Burokevičius, Juozas Jermalavičius, Valentinas Lazutka Prezidentė D. Grybauskaitė liko dirbti Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje, kuri buvo vienas sąmokslo prieš jauną Lietuvos valstybės štabų. Prezidentė nepaaiškino, ką ji veikė tarp kolaborantų“ – tokiais spaudos konferenciją pradėjo signataras.
Jis teigė, jog iki šiol specialiosioms tarnyboms trukdoma tirti kai kuriuos su 1991 sausio ir anksčiau vykusius Maskvos veiksmus prieš Lietuvą.
Z.Vaišvila priminė, jog šių metų Sausio 13-sios iškilmių metu jis prabilo apie mįslingiausias D. Grybauskaitės politinės biografijos vietas. Signataras rėmėsi žurnalistės Rūtos Janutienės informacija, kad D. Grybauskaitės darbo byloje rastas 1990 metų liepos Lazutkos įsakymas dėl ponios D.Grybauskaitės premijavimo už gerą darbą. Lietuvos Nepriklausomybės priešininkas, buvęs LKP CK narys ir Vilniaus komunistų partijos sekretorius V.Lazutka Sausio 13-osios byloje kaltinamas sąmokslo rengimu siekiant užgrobti valdžią ir nušalinti teisėtus valstybės vadovus, dėl daugelio laisvės gynėjų tyčinių kūno sužalojimų, turto sunaikinimo, nacionalinės nesantaikos kurstymo.
Z.Vaišvila ypač pabrėžė, jog D.Grybauskaitė dirbo perversmininkų institucijoje po to, kai Lietuvos valdžia Vilniaus aukštąją partinę mokyklą ir TSKP padalinį Lietuvoje paskelbė neteisėtomis, priešvalstybinėmis struktūromis.
Z.Vaišvila pabrėžė, kad iš KPSS partinės mokyklos archyvų dingo ne tik D.Grybauskaitės, bet ir V.Lazutkos asmens byla.
Z.Vaišvila aštriai kritikavo ir buvusį bendražygį, europarlamentarą Vytautą Landsbergį.
Signataras teigė, kad bandė pakalbėti su Sąjūdžio laikų bendražygiu Vytautu Landsbergiu apie neaiškią D.Grybauskaitės veiklą 1989-1991 metais.
Tačiau V.Landsbergis atsakęs, kad „Dalia tebūnie Lietuvos dalia“, - Z.Vaišvila tokią buvusio Sąjūdžio pirmininko poziciją įvertino kaip žalinga Lietuvos valstybės interesams.
Z.Vaišvila tvirtino, kad galimai už prezidentės kritiką ir bandymą išaiškinti jos praeities mįsles buvo ir tebėra persekiojamas, teisėsauga ir konkrečiai policijos kriminalinio biuro vadovas, anksčiau bendradarbiavęs su sovietų KGB Algirdas Matonis stengiasi pakenkti jo verslui.
Už viso to. Z.Vaišvilos nuomone, įžiūrima D. Grybauskaitės ranka. Jis teigė, jog D.Grybauskaitė su Matonių šeima suartėjo 2009 m.
Z.Vaišvila kalbėjo apie „Parex“ banko skandalą, A.Matonio ir galimą D.Grybauskaitės vaidmenį skandalingoje latvių banko istoriją.
Toliau Z.Vaišvila užsiminė, jog Maskvoje marksistinius ideologinius mokslus krimtusią D.Grybaukaitę galimai buvo numatyta panaudoti kaip specialistę, pervedant sovietinę komandinę ekonomiką į reguliuojamos rinkos ekonomiką. Toks buvo trumpai SSRS valdžiusio (1982-1984 m.) Jurijaus Andropovo, ilgamečio KGB vadovo, planas. Z.Vaišvilos nuomone, todėl TSKP taip ilgai globojo D.Grybauskaitę ir po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
"Neatsakymai į signataro pateiktus klausimus apie prezidentės veiklą yra valstybės diskreditavimas, rinkėjų apgaulė ir įžeidimas iš aukščiausios valdžios institucijos pusės. Melas buvo yra ir bus melas. Prezidentės tylėjimas reiškia pritarimą melui", - tvirtino Z.Vaišvila.
