Ambasadorių skandale – miglota atomazga

Šalies valdžia atkakliai laikosi savo nuomonės: du ambasadoriai, kurių pokalbiai telefonu buvo paviešinti, turi būti atleisti. Kol kas tai vienintelis apčiuopiamas skandalo tyrimo rezultatas.

Ambasadoriai A.Žurauskas (nuotr.) ir R.Juška bus atšaukti, bet kol kas liks dirbti diplomatinėje tarnyboje.<br>Eltos nuotr.
Ambasadoriai A.Žurauskas (nuotr.) ir R.Juška bus atšaukti, bet kol kas liks dirbti diplomatinėje tarnyboje.<br>Eltos nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Vytautas Bruveris

Aug 24, 2013, 10:03 AM, atnaujinta Mar 1, 2018, 6:42 PM

Kelias savaites trukęs Užsienio reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento ir kitų institucijų tyrimas nenustatė, kas galėjo įrašyti ir paviešinti diplomatų pokalbius.

Tai paaiškėjo penktadienį uždarame Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje, rašo „Lietuvos rytas".

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, visą savaitę mėginęs glaistyti išankstinius šalies vadovų nuosprendžius diplomatams, penktadienį tegalėjo paskelbti, kas ir taip buvo aišku: pasiūlyti atšaukti ambasadorius Vengrijoje ir Azerbaidžane Renatą Jušką bei Artūrą Žurauską.

Tai, kad subtiliomis užsienio politikos temomis pernelyg laisvai kalbėję diplomatai gali būti atšaukti, paaiškėjo iš karto po to, kai kilo triukšmas dėl jų pokalbių pasirodymo interneto svetainėje „YouTube”.

Mat ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė negalintys pasitikėti tokiais ambasadoriais.

Iš tarnybos dar neišmes

L.Linkevičius, lydimas būrio kitų pareigūnų, penktadienio rytą dalyvavo uždarame Užsienio reikalų komiteto posėdyje. Jis vyko nuo galimo klausymosi specialiai apsaugotose Seimo patalpose.

Paskelbęs, kad ambasadoriai bus atšaukti, ministras pridūrė, jog iš diplomatinės tarnybos jie nebus metami – tam nėra teisinio pagrindo.

Tačiau L.Linkevičius priminė, kad jais nepasitiki aukščiausi valstybės pareigūnai.

Seimo komitetas suskilo

Diplomatai nebuvo atšaukti iškart, nes Užsienio reikalų ministerija Seimo komitete patyrė apmaudų akibrokštą.

Ministerija siekė, kad komitetas ne tik išklausytų informaciją apie atliktą tyrimą, bet ir balsuotų dėl ambasadorių atšaukimo tą pačią dieną.

Tačiau netikėtai paaiškėjo, kad tokie planai greičiausiai nesulauks pakankamos Seimo narių paramos. Mat posėdyje dalyvavo po lygiai valdančiosios daugumos ir opozicijos, besipriešinančios ambasadorių atšaukimui, atstovų.

Vienoje pusėje buvo konservatoriai Audronius Ažubalis, Emanuelis Zingeris ir nuolatinį komiteto narį Kęstutį Masiulį pakeitęs Liutauras Kazlavickas, taip pat liberalas Petras Auštrevičius.

Kitoje pusėje – keturi valdantieji su komiteto pirmininku socialdemokratų atstovu Benediktu Juodka.

Pirmininko balsas būtų buvęs lemiamas, tačiau prieš posėdį, valdantiesiems su L.Linkevičiumi susirinkus pasitarti atskirai, paaiškėjo, kad spyriojasi ir nenori skubėti „tvarkietis” Andrius Mazuronis.

Todėl liko tik sutarti, kad galutiniai sprendimai bus priimti ateinantį pirmadienį, į posėdį pakvietus ir pačius diplomatus.

Kaltųjų pėdsakai – išnykę

Vakarykščio parlamento komiteto posėdžio metu opozicijos atstovai dar pasiginčijo su L.Linkevičiumi, kieno iniciatyva sušauktas šis pasitarimas, be to, klausė, ar jame tikrai reikia priimti galutinius sprendimus.

Negana to, patys Užsienio reikalų ministerijos tyrimo rezultatai į Seimo komitetą buvo atgabenti tik po posėdžio – baimintasi jų nutekėjimo.

Tačiau jau iš ministro ir kitų pareigūnų pranešimų paaiškėjo, kad tie rezultatai ne itin konkretūs. Į svarbiausią klausimą, kas įrašė ir internete paviešino ambasadorių pokalbius, taip ir nebuvo atsakyta.

Valstybės saugumo departamento direktorius Gediminas Grina teigė, kad, mėginant sekti internete paliktais pėdsakais, paaiškėjo, jog tie adresai, iš kurių pasklido diplomatų pokalbių įrašai – ir netikri, ir išnykę, galbūt net buvę kažkokiuose mobiliuosiuose įrenginiuose.

Saviškiai paviešinti negalėjo?

Politikos užkulisiuose sklandė kalbos, kad ambasadorių pokalbius galėjo įrašyti ir paviešinti saviškiai – kas nors iš Užsienio reikalų ministerijos arba viena slaptųjų tarnybų, pavaldžių prezidentei.

Tačiau Užsienio reikalų komiteto posėdyje G.Grina atmetė šią versiją, pareikšdamas, kad tokios sudėtingos įrangos, kokia buvo atlikta ši operacija, ir tokių galimybių bei išteklių čia, Lietuvoje, esą nėra.

Supykusieji neatlėgs

L.Linkevičius vakar pabrėžė, kad savo tarnybiniais telefonais pernelyg laisvai kalbėję ambasadoriai dėl tokio savo atsipalaidavimo ne tik nebeturi valstybės vadovų pasitikėjimo, bet ir nebegalės dirbti tose šalyse, kuriose reziduoja.

Pavyzdžiui, A.Žurausko Azerbaidžane esą nebenori matyti pats tos šalies prezidentas Ilhamas Alijevas.

Seimo komiteto nariai, kurie priklauso opozicijai, L.Linkevičiaus klausinėjo, ar ministerija dar gali pakeisti poziciją, tačiau jis teatsakė, kad jos nekeis svarbiausi asmenys – prezidentė ir premjeras.

Ką darys su saugumu – nežinia

Tačiau liko pakibęs pats svarbiausias klausimas: ką toliau daryti su diplomatinių ryšių saugumu apskritai?

Užkulisiuose dabar kalbama, kad Valstybės saugumo departamentas šiuo metu tiesiog klausosi kone visų Užsienio reikalų ministerijos pareigūnų pokalbių.

Tuo metu ministras vakar parlamentarams gana painiai aiškino, kad ambasadoriai, užuot kalbėję savo telefonais, galėjo kalbėti saugiu ryšiu.

Vis dėlto liko neaišku, kokiu ryšiu – juk tokius saugius telefonus, kuriais galima kalbėti gyvai ir tiesiogiai, turi tik kelios šalies ambasados.

Seimo nariai taip pat nesužinojo, ar keliasdešimt specialių telefonų, kurie buvo nupirkti prieš kelerius metus, tebėra naudojami ambasadose.

Iš pirmų lūpų

Ramūnas Vilpišauskas

Politologas

„Pateiktas užsienio reikalų ministro siūlymas atšaukti ambasadorius man atrodo kaip tam tikras kompromisas, bet vis tiek jo pagrindimo nematau. Galbūt jis viešai nėra pristatytas ir yra priežasčių, kurių mes nežinome.

Iš to, kas žinoma viešai, mano nuomone, toks sprendimas gali būti vertinamas kaip paskata ateityje tęsti tokio pobūdžio provokacijas.

Anksčiau pateikta Lietuvos vadovų „diagnozė”, kad tai yra provokacija, yra teisinga, bet reakcija į šią provokaciją perdėta.”

Tomas Janeliūnas

Politologas

„Mūsų pačių aukščiausių vadovų reakcija buvo ne visai tiksli ir netgi šiek tiek padidino tą pradinę problemą, kuri greičiausiai, bent daugelis taip mano, buvo sukurta Lietuvai priešiškų jėgų.

Šis skandalas nemažai žalos pridarė tiek Lietuvos įvaizdžiui, tiek diplomatinei tarnybai.

Net jeigu buvo suprasta, kad ambasadorius reikėtų pakeisti, kad jie iš tikrųjų yra netekę valstybės vadovų pasitikėjimo, tai buvo galima padaryti kiek įmanoma labiau atsiribojus nuo to pradinio provokacijos taško. Galbūt atšaukti juos vėliau, nurimus tai pradinei istorijai, bet jokiu būdu neparodyti, kad būtent provokacija pasiekė savo tikslą ir kaip tik dėl paskelbtų pokalbių jie atšaukiami.”

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.