Pirmadienį vykusiame teismo posėdyje buvo atsižvelgta į prokurorės ir advokatų prašymą ir bylą nutarta nagrinėti neviešuose teismo posėdžiuose.
„Veikos buvo padarytos, kai nukentėjusieji buvo nepilnamečiai, o kaltinamieji yra pedagogai, jiems teks dirbti su vaikais, todėl galioja nekaltumo prezumpcija“, – prokurorei antrino kaltinamųjų advokatai.
Teisme paaiškėjo, kad tokių bausmių sulaukę vaikai į karceriu virtusį relaksacijos kambarį būdavo grūdami tik su kelnaitėmis ir laikomi pusbadžiu.
Ikiteisminį tyrimą atlikusi Vilniaus apylinkės prokuratūra nustatė, kad vaikai socializacijos centre būdavo žalojami: talžomi gumine lazda ar šluota.
Baudžiamąją bylą pareigūnai iškėlė aštuoniems Vėliučionių vaikų socializacijos centro pedagogams, tarp jų – ir buvusiai centro direktorei, šiuo metu etiką dėstančiai Julijanai Mažuolytei.
Teisėsaugos akiratin pakliuvo ir buvęs centro Neformaliojo švietimo ir pagalbos skyriaus vedėjas, šiuo metu auklėtoju dirbantis Alvydas Alimas bei auklėtojas Algis Dranickas. Jie kaltinami prieš vaikus naudoję fizinį smurtą ir dėl neteisėto laisvės atėmimo.
Buvusi centro direktorės pavaduotoja Eurika Chodosevičienė, šiuo metu Vilniaus vaikų socializacijos centre dirbanti auklėtoja, mokytojai Petras Trepeka, Algirdas Kirkilis, buvusi socialinė pedagogė Edita Kobernik ir auklėtojas Janas Šibakovskis teisiami dėl fizinio skausmo sukėlimo auklėtiniams.
Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti 12 buvusių Vėliučionių vaikų socializacijos centro auklėtinių. Dauguma jų į posėdį atvesdinti, nes yra nuteisti realia laisvės atėmimo bausme arba suimti ir laukia teismo sprendimo.
Prokurorės Audronės Pupeikienės tvirtinimu, tyrimas buvo pradėtas, kai į policiją kreipėsi vienas pedagogų ir tyrimą atlikusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
Byloje nustatyta, kad vaikai skundėsi, jog buvo mušami ir uždaromi į „karcerius“. Tyrėjai nustatė, kad vienas vaikas patyrė sužalojimų, o kitiems buvo sukeltas skausmas.
Vaikai prisiminė, kad dažniausiai prieš juos smurtaudavo tuometė centro direktorė J.Mažuolytė. Be to, ji išnaudodavo auklėtinius juos versdama dirbti įvairius ūkio darbus jos sodyboje.
Vaikų pasakojimu, direktorė būdavo „neprognozuojama“, o policijos į Vėliučionių vaikų socializacijos centrą sugrąžintus vaikus pusiau nuogus uždarydavo į šaltą „karcerį“.
Prokuratūrai susidomėjus vadovų elgesiu, „karceris“ buvo panaikintas, ten įrengti sandėliukai.
Baudžiamojoje byloje parodymus davė ir buvęs Drąsiaus Kedžio gerbėjas Marius Kuprevičius.
Ankščiau Vėliučionių vaikų socializacijos centre dirbęs kūno kultūros mokytoju, pastarasis teigė dėl toleruoto smurto ugdymo įstaigoje mėginęs kalbėtis su J.Mažuolyte, tačiau nesėkmingai.
M.Kuprevičius dvejus metus dirbo Vėliučionių vaikų socializacijos centre. Netekęs darbo jis viešai prakalbo apie buvusioje darbovietėje esančią netvarką, smurtą, o vėliau kreipėsi į prokurorus.
Dėl M.Kuprevičiaus parodymų, esą kai kurie vaikai socializacijos centre galėjo patirti seksualinę prievartą, tyrimą atlikę pareigūnai nenustatė, kad prieš vaikus galėjo būti panaudota seksualinė prievarta.
Buvusi centro direktorė J.Mažuolytė neslėpė žinanti, kad būtent D.Kedžio pasiekėjas kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus, kai jis buvo atleistas iš Vėliučionių vaikų socializacijos centro sužinojus apie jo teistumą.
