BNS žiniomis, už R.Juškos atšaukimą buvo trys iš devynių komiteto narių, už A.Žurausko - keturi.
Nepaisant to, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį sakė teiksiąs Vyriausybei siūlymą šiuos diplomatus atleisti iš pareigų.
„Visuma informacijos, kokia susiklosčiusi, tokius sprendimus suponuoja“, - tvirtino ministras.
L.Linkevičius teigia, kad paviešinti ambasadorių Artūro Žurausko ir Renato Juškos pokalbių įrašai buvo suplanuota provokacija, tačiau dėl šio skandalo diplomatai negalės toliau eiti savo pareigų. „Tai yra provokacija. (...) Tačiau tai, kad yra neteisėtai įrašyti pokalbiai, nereiškia, kad jie nepadarė efekto viešojoje erdvėje. Mes turime mažai abejonių dėl autentiškumo, dėl kitų dalykų. Ir todėl sukilę tokios reakcijos įnešė savo pataisas. Įvertinus visą situaciją tenka priimti kai kuriuos sprendimus. Mano manymu, ambasadoriai nelabai gali eiti savo pareigų toliau“, – pirmadienį „Laisvosios bangos“ radijui sakė L.Linkevičius.
Ministro teigimu, yra mažai abejonių, jog tokie pokalbiai buvo. Bet jis pabrėžė, kad „nėra kalbos apie teisinius bylinėjimus“. Pasak jo, diplomatams nekeliami įtarimai ar kaltinimai, kad jie pažeidė įstatymus.
„Kalbama apie situacijos, kuri susiklostė, visumą. Tai nėra teisinės kategorijos. Tai yra moralinės, gal politinės kategorijos“, – sakė L.Linkevičius.
P.Auštrevičius abejoja įrašų autentiškumu
Diskusijoje su ministru dalyvavęs Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Petras Auštrevičius sakė, kad šis skandalas tėra noras sukelti dirbtinę įtampą valstybės institucijose.
„Institucijos viduje, kiek man žinoma, tarpusavio pasitikėjimo šitas dalykas nepridėjo. Diplomatai yra suirzę, sutrikę. Aš jau nekalbu apie tuos asmenis, kurie čia apskritai nagrinėjami viešumoje ir visaip kitaip“, – kalbėjo parlamentaras.
P.Auštrevičius, priešingai nei L Linkevičius, sakė, kad abejoja įrašų autentiškumu.
„Mes, kaip Užsienio reikalų komiteto nariai, iki šiol nematėme jokių pažymų, kurios patvirtintų autentiškumą. Taip, mes girdėjome pavienius žodžius iš Valstybės saugumo departamento vadovo ir iš užsienio reikalų ministro, tačiau kažkodėl nei penktadienį, nei šiandien mes neturime tokių pažymų – ir paties tyrimo, autentiško teksto tyrimo, o tai man sukelia minčių, kad vyksta žaidimas“, – abejojo jis.
Anot P.Auštrevičiaus, tvirtinti, kad pokalbiai nesukarpyti, nesudėlioti, neištraukti iš konteksto, tikrai yra nekorektiška.
„Aš nesiimčiau vertinti tų pokalbių. Aš ministro vietoje ginčiau tai, kas jam pridera ginti, – tai yra diplomatiją, diplomatus. Ir ne iš žemės ūkio ministro mes laukiame tokios gynybos, o iš užsienio reikalų ministro“, – sakė P.Auštrevičius.
L.Linkevičius savo ruožtu sakė, kad svarbias pareigas einantys pareigūnai turi kalbėti atsakingiau, ir taip tokių skandalų galima išvengti.
„Piktintis galima, bet pirmiausiai reikėtų pykti ant savęs pačių – kad sudaro pagrindą tokioms provokacijoms. Jei būtų atsakingesnis kalbėjimas, o ne toks kalbėjimas apie bet ką, bet kur ir bet kaip ir bet kuriuo būdu, tai tada būtų mažiau tokių prielaidų. Pykti ant kažko kito dabar yra labai sudėtinga“, – sakė jis.
Ministras pabrėžė, kad diplomatinė tarnyba šiuo sunkiu laikotarpiu turėtų dirbti stabiliai.
L.Linkevičius priminė, kad jis pateikęs Užsienio reikalų komitetui savo išvadas žodžiu ir raštu, todėl negalįs kuo nors padėti tiems, kurie teigia, kad informacija nepilna.
„Tai yra mano išvados, tai nėra mūsų padalinių informacija. Tai yra ta informacija, už kurią aš atsakau, kurią aš pateikiu. Žinoma, kad tai gali patikti arba nepatikti“, – teigė diplomatijos vadovas.
Priminė apie provokacijų pavojų
P.Auštrevičius sakė, kad reikėtų ne kaltinti diplomatus, bet tirti, kokiu būdu buvo padarytas ir paviešintas įrašas.
„Užuot nukreipę visas jėgas į saugaus ryšio užtikrinimą, į instrukcijų sugriežtinimą – ką ir kaip kalbėti, mes plakame savus“, – sakė P.Auštrevičius.
Seimo narys priminė, kad prieš Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai tam tikrose pažymose iš anksto buvo nurodyta, kad galimos provokacijos.
„Ir mes nepasimokėme. Pasirodo, kad teorinės išvados – viena, o kada atsiranda praktinė situacija, mes savotiškai pasimetę, ir, visų pirma, ietis nukreipiame į savus. O tai iš esmės neteisinga“, – apgailestavo jis.
L.Linkevičius sakė, kad sulaukta priešiškos reakcijos ir iš valstybių, kurios minimos diplomatų pokalbiuose.
„Ji nebuvo labai teigiama“, – atskleidė ministras.
L.Linkevičius ir P.Auštrevičius pritarė tam, kad turi būti tobulinamas diplomatinių ryšio priemonių saugumas, kad ateityje tokių incidentų būtų išvengta.
Vis dėlto užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad aukštas pareigas einantys pareigūnai turi jausti didesnę atsakomybę, kalbėdami darbiniais klausimais atvirais ryšio kanalais.
Z.Kumetaitis paviešintuose diplomatų pokalbiuose nedalyvavo
Užsienio reikalų ministerijos Rytų kaimynystės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Zenonas Kumetaitis nedalyvavo paviešintuose ambasadorių Vengrijoje ir Azerbaidžane Renato Juškos ir Artūro Žurausko telefoniniuose pokalbiuose, pirmadienį pranešė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Pokalbiuose kalbėjo Z.Kumetaičio kolega, kitas departamento direktoriaus pavaduotojas - Darius Vitkauskas.
"Turiu pasakyti oficialiai: ten, kur buvo minimas Z.Kumetaitis, tai jisai nedalyvavo pokalbiuose. Dalyvavo ponas Vitkauskas", - po Užsienio reikalų komiteto posėdžio, kuriame svarstytas ambasadorių atšaukimo klausimas, sakė L. Linkevičius.
Darius Vitkauskas yra URM Rytų kaimynystės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas.
Prarado šalies vadovų pasitikėjimą
Pirmą kartą komiteto nariai atsisakė pranešti visuomenei savo sprendimą. URK pirmininkas socialdemokratas Benediktas Juodka po posėdžio skubiai išvyko į kitą susitikimą, o kiti komiteto nariai teigė neturį įgaliojimų informuoti apie uždaro posėdžio rezultatus.
Tuo metu Seimo statutas įpareigoja komitetus pranešti, kokius klausimus diskutavo ir kokius sprendimus priėmė.
Ministras L.Linkevičius pranešė, kad jam buvo uždrausta skelbti URK sprendimą.
„Pasirodė, kad aš nesu įgaliotas skelbti komiteto sprendimo“, - sakė ministras.
URK pozicija yra patariamoji.
Komitetas svarstė L.Linkevičiaus teikimą šiuos diplomatus atleisti iš pareigų, nes jie prarado valstybės vadovų pasitikėjimą.
Teikimą atleisti minėtus diplomatus užsienio reikalų ministras L.Linkevičius Seimo URK pristatė penktadienį, tačiau komiteto nariai pageidavo daugiau informacijos, todėl nutarta šį klausimą svarstyti pirmadienį.
R.Juška ir A.Žurauskas į skandalą pateko, kai svetainėje „YouTube“ buvo paskelbti slapta įrašyti jų pokalbiai telefonu. Jose diplomatai dalijasi asmeninėmis pažiūromis apie Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktą, vidaus situaciją Turkmėnijoje ir laido replikas apie valstybės vadovus. Šių garso įrašų autentiškumas oficialiai nepatvirtintas.
Po to A.Žurauskas parašė atsistatydinimo pareiškimą.
Pagal Konstituciją, ambasadorius atšaukti gali prezidentė Dalia Grybauskaitė, gavusi atitinkamą Vyriausybės teikimą.
