Gegužę neįprastos misijos ėmėsi Klaipėdos vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos – jos paskleidė žinią, kad ieško žmonių, kurie ryžtųsi įvaikinti arba globoti dvi mažametes seseris, praneša „Lietuvos rytas“.
„Kreipiamės į šeimas, kurios puoselėja mintį įvaikinti ar globoti vaikus. Juk kartais reikia tik nedidelio postūmio. Esame susirūpinę dviejų mergaičių likimu, nes niekam kitam, tik vaikams, laikrodžiai tiksi labai greitai”, – buvo rašoma viešai išplatintame laiške.
Septynmetė rugsėjo mėnesį pradės lankyti pirmąją klasę, jos sesuo – trejais metais jaunesnė. Mergaitės liko be tėvų globos.
Teismo sprendimu jų motinai neterminuotai apribota valdžia į vaikus.
Atsiliepė kelios šeimos
„Labai norėtume, kad sesutės apsigyventų ne kituose globos namuose, o šeimoje, todėl ir bandėme šią žinią paskleisti kuo plačiau. Mergaitės yra sveikos, protingos, šaunios ir labai mielos.
Tačiau iki pavasario neatsirado šeimos, pasiryžusios jas įvaikinti ar globoti.
Lietuviai paprastai pageidauja vieno vaiko. Po vieną mergaitę jau seniai būtų paėmusios kelios šeimos”, – kalbėjo Klaipėdos vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Gražina Aurylienė.
Po išplatinto laiško iš karto atsiliepė net kelios šeimos, kurios norėjo imtis abiejų mergaičių globos.
„Tai tikrai puikios šeimos. Viena jų buvo pasiryžusi iškart įsivaikinti abi mergaites. Jos svečiavosi šeimose, sugrįždavo į namus patenkintos, su dovanomis.
Atrodė, vaikai ras jaukius namus ir mylinčius, rūpestingus tėvus, bet tam sutrukdė vieną kartą globos namuose pasirodžiusi mergaičių motina.
Po susitikimo su mama vyresnioji pareiškė, kad naujos šeimos nenori”, – kalbėjo Klaipėdos vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja G.Aurylienė.
Mergaitė pakeitė nuomonę
Kvaišalus vartojanti motina dukterimis nesirūpina, per keletą metų nežengė nė žingsnio, kad situacija bent kiek pasikeistų. Globos namuose ji beveik nesilanko, į tarnybą nesikreipė.
Tačiau moteris tikriausiai išgirdo apie jos dukterims ieškomus įtėvius ir tuomet iškart trumpam užbėgo į globos namus. Po šio vizito vyresnioji mergaitė pakeitė nuomonę, o motina daugiau pas vaikus nebepasirodė.
„Kai vaikas sugeba pareikšti savo nuomonę, jos turi būti paisoma. Suprantama, mergaitės labiausiai nori būti šalia savo motinos, bet ši moteris jų auginti negali, nenori ir visiškai nesistengia, kad situacija bent kiek pasikeistų”, – tvirtino G.Aurylienė.
Teks siūlyti užsieniečiams?
Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos rankų dar nenuleidžia ir viliasi, kad mergaitės suvoks, jog Lietuvoje yra šeimų, kuriose jos galėtų laimingai gyventi.
Jeigu ne, seseris teks pasiūlyti įsivaikinti užsieniečiams. Neabejojama, kad pageidaujančiųjų išsivežti sveikas mergaites atsiras iškart.
Gali nutikti ir taip, kad pasiklausiusi vyresniųjų globos namų auklėtinių pasakojimų, kaip gera gyventi užsienyje, septynmetė nebeatsisakys naujų įtėvių.
„Mes linkę tikėti, kad sesutės suras savus namus Lietuvoje ar net mūsų mieste”, – vylėsi G.Aurylienė.
Nemažai mažamečių keliauja į užsienį
* Pernai Lietuvos piliečių šeimos įsivaikino 112 be tėvų globos likusių vaikų. Užsieniečių šeimos išsivežė 98 vaikus.
* Šįmet iki rugpjūčio 1 d. Lietuvos piliečių šeimose apsigyveno 59 be tėvų globos likę vaikai, į užsienį iškeliavo 50 vaikų.
* Praėjusiais metais klaipėdiečiai įsivaikino 17 mažylių – tai didžiausias skaičius per visą tarnybos gyvavimo laiką. Globėjus surado 46 vaikai.
