Karo išvakarės: kaip ugnį užgesinti ugnimi?

Būna istorijoje laikotarpių, kai žodžiai netenka prasmės. Tyla prieš audrą spengia diplomatų ausyse, ir niekas nieko negali padaryti, kad pakeistų bėgius, kuriais pasaulis rieda nuokalne.

Daugiau nuotraukų (1)

Markas Zingeris

Aug 28, 2013, 5:16 PM, atnaujinta Mar 1, 2018, 4:55 PM

Tokia dabar padėtis Artimuosiuose Rytuose. Kaip visuomet Izraelis, kur gyvena daug buvusių Lietuvos piliečių ir esama mišrių žydų-lietuvių šeimų, gali tapti atpirkimo ožiu. Jeigu JAV smogtų Sirijai, galimi ir atsakomieji Sirijos, Irano arba „Hezbollah“ smūgiai Izraeliui, kaip JAV sąjungininkui.

O lygiai prieš dvidešimt metų, 1993 m., kai Irakas apšaudė Tel Avivo priemiesčius Maskvos patiektomis raketomis, keršydamas kaimynams už amerikiečių smūgį, eilės izraeliečių rikiavosi prie dujokaukių paskirstymo punktų. Prie jų buvo pridedamas ir paketas su atropino, sumažinančio nervinių dujų poveikį, švirkštu. Laimei, nei jų, nei kitų kraštutinių priemonių neteko panaudoti. Dabar, kaip pareiškė Izraelio civilinės gynybos vadas, dujokaukių gali užtekti tik 60 proc. gyventojų. NATO narė Čekija pasiūlė savo ginkluotąsias pajėgas patruliavimui Golano aukštumose tarp Sirijos ir Izraelio.

Šios šalies armija vykdo parengties pratybas Sirijos pasienyje, o Vakarų pabūklai atsukti į taikinius Sirijoje. Pasirinkimas – smogti baudžiamąjį smūgį už svarbios tarptautinės normos pažeidimą dėl masinio naikinimo ginklų naudojimo arba sunaikinti Sirijos oro pajėgas.

Britų parlamentarai yra atšaukti iš atostogų. Pacifistinės Vokietijos, kurios kairioji, žalioji, liberalioji spauda vadina JAV ir britus vanagais, kanclerė A.Merkel pareiškė, kad pritartų NATO veiksmams prieš režimą Sirijoje. Ją taip paveikė cheminių ginklo atakos aukų nuotraukos, kad politikė nepaisydama to, kad Vokietijoje artėja rinkimai į jos užimamą postą, surizikavo reitingais.

Tačiau tarp sukilėlių esama ir gaujų, kurios, patekusios į valdžią būtų dar ir pavojingesnė jėga, negu B.al Assado režimas. Apie jas kraupias istorijas pasakoja likę gyvi ir iš šių islamistų nelaisvės pabėgę Europos ar JAV žurnalistai.

Tuo pat metu Teheranas, Damaskas ir Maskva aušina burną, pripildydami eterį demagogijos, kalbėdamos apie politinį sprendimą Sirijoje arba JT Saugumo tarybos (kur Maskva ir Pekinas blokuotų tinkamus sprendimus) pritarimą, lygiai tokiomis pat intonacijomis ir tokiu pat balsu, kaip ir prieš dvejus metus, kai dar nebuvo nužudyta per šimtą tūkstančių suaugusių ir vaikų, o Rusija ir Kinija vetavo galimybes Vakarams su JT Saugumo tarybos mandatu užkirsti kelią kraujo praliejimui.

Paaštrėję JAV-Rusijos santykiai ir priešiška Maskvos retorika, primenanti šaltojo karo laikus, regis, verčia JAV veikti pernelyg veiksmų su Rusija nebederinant. Daug kas dar prisimena tuos laikus, kai per 1973 m. karą su Sirija arabų „Mig“ virš Golano aukštumų pilotavo sovietų lakūnai (beje, mano šeimoje pasakota, kad mano prosenelio – Kražių vaistininko – anūkas, Izraelio aviacijos majoras, du tokius buvo pamušęs.)

Kadaise JAV bombardavo Belgradą, pasiremdama vien tik išankstinėmis konsultacijomis su NATO. Atrodo, Sirijoje ji ketina panaudoti panašią taktiką ir strategiją.

Niujorko ir Tel Avivo biržose akcijų kaina krenta. Jeigu JAV smogtų Sirijai, galimi ir atsakomieji Sirijos, Irano arba „Hezbollah“ smūgiai Izraeliui, kaip JAV sąjungininkui.

Tačiau ignoruoti cheminio ginklo naudojimo toliau, po to, kai jau anksčiau buvo pasklidę gandai apie kitus zarino dujų naudojimo atvejus, neįmanoma.

Apskritai, cheminio ginklo bazių tose šalyse, kur valdžia gali atitekti fanatiškoms gaujoms, pasižyminčioms viduramžišku mentalitetu ir susijusiomis su „Al Qaeda“, o tokių yra ir tarp Assado priešininkų, Vakarai neturėtų pakęsti.

Tai ką gi daryti su Sirija? Kas geriau - stabilus diktatoriaus režimas, su kuriuo būtų įmanoma derėtis racionaliai, ar sverdėjanti į visas puses gatvės valdžia? Tas pat klausimas kyla ir dėl vadinamųjų Magrebo šalių, kur vyksta revoliucinės permainos, įskaitant Egiptą. Regis, arabų pasaulis yra dar pernelyg įsikasęs praeityje, kad galėtų sklandžiai kurti šiuolaikinę Vakarų pavyzdžio visuomenę.

Nenuostabu, kad tokiame drumstame vandenyje žvejoja ir ajatolų režimas, ir jo remiama „Hezbollah“ Libane ir provakarietiškos arabų monarchijos.

Lietuva priklauso NATO, tai reiškia, jos pozicija šiuo klausimu ir, ypač, intervencijos Sirijoje atveju, bus priešinga Maskvai ir Pekinui. Tolimesnės komplikacijos gali būti nesunkiai prognozuojamos. Vargu, ar karas su Vakarais tetruktų dvi dienas, kaip prognozuoja JAV, juk vienaip ar kitaip įsitrauktų ir kiti žaidėjai. Antra, karo su Vakarais atveju glaudžiau suartėtų Rusija ir Iranas.

Visa tai vyktų Lietuvai pirmininkaujant ES. Tektoniniai politikos poslinkiai šiuo metu tokie, kad pasaulio poliarizacija visu ryškumu eis ir per Lietuvą. Žinoma, neverta rimtai žiūrėti į Maskvos „politologo“ (negaliu šiuo atveju rašyti šio asmens profesijos be kabučių) Michailo Aleksandrovo pasiūlymą Rusijai okupuoti Baltijos šalis.

Tačiau dabar, kaistant visų pusių retorikai, būtų šaunu, kad mūsų politikai susivoktų, kad gyvenant tokiais laikais reikia turėti autentišką, principinę poziciją, pasirinkti, kokioje esi barikadų pusėje, o ne vien padejuoti dėl kokių nors ūkinių nesklandumų, kaip pas mus įprasta, tarkime, kad „Wizzair“, galimas dalykas, ne laiku pradeda tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Tel Avivą

Kiekvienam, kuriam teko matyti dūstančių, merdinčių ir nužudytų vaikų kūnelius, kurių buvo tiek, kad jie buvo suguldyti Sirijoje ligoninėje ant grindų, akivaizdu, kad Rusijos ir Kinijos demagogija tik padidintų aukų skaičių.

Kolektyvinės bausmės, esančios, kaip atrodo, mąstymo įpročiu gentinėse ir teokratinėse valstybėse, įgijusiose galingų ginklų, kur „Al Qaeda“ grasina alavitų kaimams su jų visais gyventojais, o šiitai linkę vykdyti sunitams kolektyvines bausmes ir atvirkščiai, yra nepriimtinas pasauliui, kuris yra ne tik apipintas šiuolaikinių technologijų, bet ir privalo remtis žmogaus teisėmis, o šios – yra istorinis vakarietiškų demokratijų vaisius.

Vakarų demokratijos dvejoja ilgai, jos jaučiasi atsakingos prieš savo kareivių motinas, bet jeigu jos bandys užkirsti kelią barbariškumui - turi veikti ryžtingai ir atsižvelgiant į skaudžias praeities pamokas arabų šalyse ir, beje, į perspėjamuoju pavyzdžiu karštakošiams tapusį G.W.Busho administracijos melagingą pretekstą apie neva Irake esančius masinio naikinimo ginklus, kaip pretekstą įsiveržimui.

Visokiausių ir visokeriopų ekspertų nuomonė tiems, kam to reikėjo, jau žinoma. Gerų sprendimų Sirijoje nėra. Yra tik šiaip sau sprendimai, už kuriuos blogiau — aušinti burną politine retorika, kai zarinu nuodijami civiliai ir jų vaikai. Štai prie ko atvedė tai, kad Saugumo taryba tiek laiko buvo Rusijos ir Kinijos paralyžiuota. Užgesinti ar bent prigesinti šią ugnį, kas dieną ryjančią civilizuoto pasaulio ir, apskritai, žmonijos išgyvenimo normas, galima tik ugnimi.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.