Lietuvos politikos ekspertai tai vertina kaip rusiškojo imperializmo ideologų informacinio karo prieš Baltijos šalis mobilizaciją ir galimai Kremliaus skatinamą viešosios nuomonės žvalgybą.
Rusų interneto tinklalapyje pasirodė aršaus Lietuvos nepriklausomybės priešo, buvusios stalinistinės organizacijos „Jedinstvo“ („Vienybė“) vadovo Valerijaus Ivanovo straipsnis „Vašingtono šachmatininkai rengia naują avantiūrą Pabaltijyje“. Čia pateikiamos straipsnio ištraukos, atspindinčios bruožus, būdingus šiuolaikinei rusiškojo imperializmo propagandai.
Bloga lemiantis rugpjūtis
V.Ivanovas pradeda mįslinga užuomina apie rugpjūtį, kaip tragišką blogos lemties mėnesį pasaulio istorijoje, eilinį kartą iškraipydamas Antrojo pasaulinio karo kontekstą atspindinčius faktus: „Rugpjūtis įėjo į istoriją kaip tragiškų netikėtumų mėnuo. XX a. jis žymi Pirmojo pasaulinio karo pradžią, o po 24 metų šis mėnuo tapo Antroju pasaulinio karo išvakarėmis“.
Kaip žinia, žlugus priešvokiškoms deryboms tarp SSRS, Anglijos ir Prancūzijos, 1939 metų rugpjūčio 23 d. SSRS sudarė taikos sutartį su Vokietija ir tokiu būdu apsaugojo SSRS interesus, pasikeitus karinei-politinei padėčiai Europoje. Sovietų šaliai buvo užtikrinta taika.
Ši taika palietė ir Baltijos šalis. Lietuvai sutartis svarbi tuo, kad susitarę dėl nepuolimo, SSRS ir Vokietija pripažino Vilnių ir Vilniaus kraštą Lietuvai.
Kažkodėl rugpjūčio 23-ioji dabartinėje Lietuvoje paskelbta gedulo diena - nejaugi todėl, kad lietuviams buvo atiduota Vilna, slavų žemė nuo senovės.
Baugina Amerikos grėsme
Po istorinės įžangos veteranas „jedinstvininkas“ griebė jautį už ragų, paistydamas apie JAV intrigas prieš Rusiją, rezgamas pasitelkus Baltijos sąjungininkus: „Šių metų rugpjūčio pabaiga taip pat gali tapti lemtinga Baltijos šalims – numatomas jų vadovų susitikimas su JAV prezidentu Baracku Obama Vašingtone.
Labai svarbu pabrėžti, kad šio renginio fone yra B.Obamos atsisakymas susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tai diplomatinis spjūvis į šalį, su kuria Ameriką sieja aktualios ekonominės, politinės, strateginės temos. Nuo to, kaip jos bus išspręstos, priklauso ir Rusijos, ir JAV likimai.
Tokiame kontekste įdomiai atrodo Lietuvos valdžios pastangos eilinį kartą pasitarnauti šeimininkui, kaip sakoma, „atnešti įsikandus į dantis“ Rusijos pilietį Dmitrijų Ustinovą, kuris neva ketino kažką negero padaryti Amerikai, kai atvyko į Vilnių, apsipirkti ginklų parduotuvėje.
Kas tai – duoklė nelemtajam „rugpjūčio sindromui“ ar JAV pasirengė „įsiutinti Maskvą“ ir, prisidengus jos tariama „agresyvia reakcija“, prisidengus dirbtinai sukeltu triukšmu, dar labiau priartinti prie Rusijos sienų savo strateginę ginkluotę?
Atsakymas paprastas: įrengdamos prieš Rusiją nukreiptą savo priešraketinės gynybos sistemą Lenkijoje ir Rumunijoje, JAV siekia ne tik užsitikrinti, kad liktų nenubaustos už agresyvų išpuolį, bet, visų pirma, smogti branduolinį smūgį į 12 pagrindinių Rusijos gynybinių taškų - taip yra užsibrėžę Amerikos strategai. Raketos skrydžio trukmė iš Estijos iki Sankt Peterburgo skaičiuojama sekundėmis, iki Maskvos – minutėmis.
JAV strategai mano, jog tokiu būdu Rusija bus visiškai nuginkluota. Po to Amerika okupuotų Rusiją ir ją sunaikintų kaip vieningą valstybę. Telieka viltis, jog rugpjūčio pabaigoje Vašingtone nebus sudarytas slaptas sandėris tarp JAV ir Baltijos šalių, siekiant padalyti Rusiją pagal įtakos zonas.
Neužmirškime: Lietuva, Latvija ir Estija iki šiol neatsisakė teritorinių pretenzijų Rusijai, pastarosios dvi Baltijos šalys dar nepasirašė formalios sienų su Rusija sutarties.“
Staliniečiai kelia galvas
V.Ivanovo pareiškimas – ne pirmas iš Rytų pasigirdęs kareivinių grasinimų maršas Vakarams ir Baltijos šalims.
Neseniai NVS Pabaltijo institutui vadovaujantis Michailas Aleksandrovas tiesiai pareiškė, kad jei NATO smogs prorusiškam B.al Assado režimui Sirijoje, Rusija turėtų įvesti savo kariuomenę į Baltijos šalis.
Kas tai – stalininių šmėklų paistalai, ar marginalų lūpomis siunčiami signalai Vakarams ir Baltijos šalims iš oficialiojo Kremliaus?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Nerijus Maliukevičius mano, jog marginalų lūpomis žeriamų grasinimų nereikėtų nei pernelyg išsigąsti, nei visiškai į juos numoti ranka.
„Sustiprėjus politinei įtampai, ginkluotų konfliktų metu išsakomos radikalios nuomonės, įvykių versijos, grindžiamos sąmokslo teorijomis. Ne išimtis ir V.Ivanovo bei M.Aleksandrovo pareiškimai. Tačiau grasinimai sakomi ne šiaip sau. Tai požymis, kad vyksta informacinio karo mobilizacija. Siekiama sutelkti tam tikriems Rusijos sluoksniams naudingus radikalius elementus. Taip pat kraštutiniai veikėjai, pasinaudoję konfliktine situacija, reklamuoja save, siekdami suintriguoti visuomenę“, - kalbėjo politologas.
Seimo narys, istorikas Arvydas Anušauskas taip pat įsitikinęs, jog politikos ekspertais prisistatančių Rusijos imperinių marginalų pareiškimai pastaruoju metu interneto erdvę užpildo neatsitiktinai.
„Jų negalima laikyti oficialia Maskvos pozicija, bet jie reiškia tam tikras Kremliaus elito nuostatas. Informacinėmis provokacijomis siekiama ištirti visuomenės nuomonę, pažiūrėti, kokia bus reakcija“, - sakė A.Anušauskas.
