Kone dešimt metų socialinio būsto eilėje laukusi keturių vaikų motina Lina Pocevičiūtė apsidžiaugė išgirdusi, kad namas Lubių kaime skirtas jai. Moteris nė minutės nesvarstė, ar verta kraustytis į kaimą. Prieš tai šeima už 200 litų Kretingoje nuomojo butą. Persikrausčius į kaimą už socialinį būstą reikia atseikėti perpus mažiau.
L.Pocevičienė sako, kad greta namų gali auginti gėles ir daržoves. Ji džiaugiasi savu kiemu: „Rojus. Mažoji mano dukra pirmą dieną net saulės bijojo. Vėliau priprato. Jau nusipirkau skalbimo mašiną. Yra vanduo, kiti patogumai“.
Daugiavaikė mama tvirtina, kad nekeistų socialinio būsto kaime į butą mieste. Ji pastebi, kad kaime pas ūkininkus galima rasti darbo.
Tačiau tokių žmonių kaip L.Pocevičiūtė, norinčių socialinio būsto kaime, yra nedaug. Kretingos valdžia vietoj butų mieste praėjusiais metais nupirko dvi sodybas Kartenos seniūnijoje. Už jas sumokėjo 150 tūkst. litų. Tačiau net septynios šeimos atsisakė dirbti žemę, sodinti daržoves, kūrenti krosnį kaime.
Kretingos administracijos direktorius Virginijus Domarkas, kad žmonės pripranta prie miesto patogumų, todėl nenori keisti gyvenamosios vietos. Taip pat, jo manymu, neretai žmonės tingi dirbti, todėl ir purtosi kaimo.
Kretingos valdžia pasiduoti nežada. Tie, kurie atsisakys gyventi kaime, turės laukti, kol Vyriausybė skirs lėšų naujų socialinių butų statyboms Kretingoje. Tačiau tokia diena greitai neišauš.
Kretingos meras Juozas Mažeika sako, kad socialinių būstų yra, tačiau visi jie - užimti. Kiekvienam norinčiajam tenka laukti, kol atsilaisvins. „O savų lėšų, kad galėtume nupirkti butų, nėra“.
Kretingos valdžia kitais metais už beveik ketvirtį milijono žada pirkti dar keturias sodybas kaime.
