„Man - jau tas pats, man - 62 metai. Tačiau mažam anūkui tokio vandens negaliu duoti“, - kalbėjo Kalvarijos pakraštyje gyvenanti Patricija Berteškienė.
Moteris guodėsi, jog yra priversta atsigabenti vandens iš kaime gyvenančios draugės šulinio: „Dviem dienoms mums reikia 75 litrų“.
Moteris pačiais stipriausiais chemikalais kasdien šveičia praustuvę, vonią ir klozetą, nes jie bemat apsineša rūdimis.
„Kas mėnesį moku dviejų litų abonentinį mokestį, tik nežinau, už ką. 20 litų kainuojantį filtrą esu priversta keisti kas dvi savaites. Per mėnesį už vandenį sumoku apie 50 litų.
Mes visi Kalvarijoje, Dievo užmirštame kampelyje, esame labai kantrūs. Mus kaip kolorado vabalus nuodija“, - liūdnai juokavo P.Berteškienė.
Anksčiau vaikų darželyje dirbusiai moteriai skauda širdį, kai pagalvoja, jog toks nekokybiškas vanduo po kelių dienų bus naudojamas vaikų darželyje bei mokykloje: „Kai toks vanduo užverda, jis net suputoja. Kaip vaikams valgį gamins? Mes šitą vandenį vadiname srutomis.“
P.Berteškienės kaimynas Algimantas Štramaitis įsitikinęs: „Kol nepaklos plastikinių vamzdžių, tol nebus nieko gero. Šimtu procentų esu įsitikinęs, jog valdžiai žmonių sveikata nerūpi.“
Apie prastą vandens kokybę kalvarijiečiai nuolat primena ir savivaldybės merui Valdui Aleknavičiui.
„Jau mėnuo, kai netyla skambučiai dėl šios problemos. Vandens kokybė iš tiesų prasta. Prašiau skambintojų, jog jie į savivaldybę kreiptųsi raštu, tuomet galėsime svarstyti taryboje ir ieškoti sprendimų“, - apie biurokratinę tvarką kalbėjo meras.
Jo nuomone, vandenvietėje susidėvėjo vandens nugeležinimo įrenginys, nes padaugėjo vartotojų.
„Savivaldybė gali prisidėti pinigais, dalyvavimu projekte, tačiau spręsti problemą turėtų pradėti vandens tiekėjai - bendrovė „Kalvarijos komunalininkas“.
Prieš du mėnesius keturioms įmonėms išsiuntėme užklausas dėl filtravimo įrangos, bet iki šiol negavome jokių komercinių pasiūlymų. Tačiau savivaldybė neatsižegnoja nuo šios problemos sprendimo“, - tikino meras V.Aleknavičius.
Bendrovės „Kalvarijos komunalininkas“ direktorius Juozas Sinkevičius teigė, jog praėjusiais metais laboratorijoje buvo ištirtas vanduo Kalvarijoje bei Jungėnų kaime.
Paaiškėjo, jog geležies norma Kalvarijoje viršijama 9, o Jungėnuose - net 20 kartų. Šioje gyvenvietėje bei miestelyje reikia naujų gręžinių bei nugeležinimo filtrų. Visa tai kainuotų 442 tūkst. 619 litų.
Bendrovė „Kalvarijos komunalininkas“ Jungėnuose turi 290, o Kalvarijoje - 1,6 tūkst. abonentų. Dalis jų - nuolatiniai bendrovės skolininkai.
Šių metų liepą Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno skyriuje atlikti tyrimai patvirtino problemą.
Kalvarijoje tirto vandens amonio ir geležies rodikliai neatitinka Lietuvos higienos normų reikalavimų.
J.Sinkevičius apgailestavo, jog Lietuvoje didesnis dėmesys ir finansavimas yra skiriamas nuotekoms nei vandentvarkai.
„Vandens kokybės problema paaštrėjo šių metų gegužę, kai įvyko gedimas pagrindinėje vandenvietėje. Vanduo susidrumstė, nes siurblys dirba kiaurą parą, todėl geležis nenusėda. Jei leistų siurblį išjungti nors trims paroms, rūdys nusėstų, tačiau geležis, aišku, niekur nedingtų - ji buvo visada.
Mūsų bendrovė užsakė 12 tūkst. litų kainuojančią hidropavarą, kuri reguliuos vandens spaudimą.
Savo lėšomis prisidėti prie problemos sprendimo negalime, nes įmonė dirba nuostolingai. Praėjusiais metais turėjome 50 tūkst. litų nuostolio, o vien Kalvarijos vandenvietėje pastatyti nugeležinimo filtrą reikia 223 tūkst. litų. Finansinės pagalbos tikimės iš savivaldybės ir Europos Sąjungos 2014-2020 metų programos „Vandens gerinimas“.
Geležis žmogui nėra kenksminga, tačiau hidrogeologai mums nedavė atsakymo, kaip išnaikinti amonį“, - teigė bendrovės „Kalvarijos komunalininkas“ direktorius J.Sinkevičius.
