Prieš dešimt metų kurhauzo pastatą pasidalijusi ir savo mūrinę dalį po gaisro jau atstačiusi Palangos valdžia sulaukė Jackų akibrokšto.
Kurhauzo bendraturčiai reikalauja iš naujo nustatyti pastato naudojimosi tvarką ir pageidauja savivaldybės valdomos mūrinės dalies antrojo aukšto. Toks ieškinys buvo pradėtas nagrinėti Palangos apylinkės teisme.
Nusižiūrėjo ir kambarius
Neabejodamas, kad dalis atstatyto kurhauzo priklauso jam, G.Jacka kartu prašo teismo šiuo metu įrengiamo pastato antrojo aukšto patalpas paskirstyti jo šeimos nariams.
Palangiškis netgi pasiūlė, kurie kambariai turėtų atitekti jam, žmonai Virginijai ir trims dukterims.
Ieškovams atstovaujantys keturi advokatai teisme karštai įrodinėjo, kad viso pastato bendraturčiai privalo iš naujo dalytis pastatą, nes ankstesnė taikos sutartis 2003 metais teisme buvo sudaryta tarp savivaldybės, G.Jackos ir grafo Alfredo Tiškevičiaus.
Grafas yra miręs, o G.Jacka jam priklausančią pastato dalį 2005 metais yra perleidęs žmonai ir dukterims.
Todėl, Jackų teigimu, buvęs pastato padalijimas naujiems bendraturčiams nebegalioja.
Anot G.Jackos, naujų dalybų reikia dar ir dėl to, kad atstatydama mūrinę dalį savivaldybė vienos lauko terasos sąskaita padidino bendrąjį pastato plotą.
O verslininkui nepriklausantis plotas esą sumažėjo, nes jis 2010 metais buvo įpareigotas nugriauti po audros pavojingai pasvirusias medinės verandos sienas.
Savivaldybė piktinasi
„G.Jacka, kuris vėliau nupirko A.Tiškevičiui priklausiusią menką pastato dalį, ir savivaldybė, jau po gaisro išlikusį pastatą teisme pasidaliję lygiomis dalimis, sutarė prie to daugiau negrįžti.
Užuot atstatęs savo pastato pusę, G.Jacka sulaukė, kol savivaldybė restauravo mūrinę dalį, dabar ėmė įžūliai reikalauti antrojo aukšto”, – piktinosi savivaldybės juristas Vytautas Korsakas.
Teisininko teigimu, kurhauzo bendraturtėmis tapusioms G.Jackos žmonai ir dukterims buvo žinomos taikos sutarties sąlygos.
Gali netekti patalpų
Tačiau neatmestina, jog Jackų šeima gali prarasti net ir tą Palangos kurhauzo dalį, kurią valdo iki šiol.
Kultūros paveldo departamentas teismui yra pateikęs ieškinį dėl šių patalpų paėmimo valstybės nuosavybėn.
Paveldosaugininkai teisiniu būdu mėgins įrodyti, kad bendraturčiai savo pastato dalies nebandė atstatyti, jos neprižiūrėjo, dėl to medinė kurhauzo dalis visiškai sunyko.
