Pagrindinis šių pratybų tikslas - stiprinti trijų Baltijos valstybių karinę saveiką, ieškoti ir naikinti nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karų jūroje užsilikusių minų, torpedų ir kitokių sprogmenų.
Ilgiau kaip savaitę Lietuvos ekonominę zoną raižiusi karo eskadra išžvalgė 118 kvadratinių kilometrų plotą. Laimikis ir šįkart buvo nemenkas - aptikta 10 kovinių minų, 14 inkarų, ant kurių jos buvo tvirtinamos, viena raketa. Per pratybas kariškiai sunaikino 8 minas.
Be to, aptiktos trijų ir nuskendusių laivų liekanų. Kol kas sunku pasakyti, kokie tai laivai ir kada jie nuskendo. Jūrlapiuose pažymėję skenduolių radimvietes išminuotojai visus duomenis perdavė hidrologams, Klaipėdos universiteto Povandeninių tyrimų centro mokslininkams.
Kariškių teigimu, toliau kranto, pusšimčio metų gelmėje, gulintys radiniai pavojaus laivybai ir žvejams nekelia. Anksčiau jie nebuvo įtraukti į Lietuvos teritorinėje jūroje rastų nuskendusių laivų sąvadą.
Lietuvos povandeninės archeologijos pradininko klaipėdiečio istoriko Vlado Žulkaus kariškių radiniai nestebina. Jam Baltija - nuskendusių laivų kapinynas. Susipažinę su pateikta medžiaga, palyginę ją su kitais duomenimis, istorikai galės tiksliau pasakyti, kas guli jūros dugne.
Baltijos gelmių tyrėjai kariškius vadina povandeninių radinių bendraautoriais. Valydami Lietuvos pajūrį nuo sprogmenų NATO laivai aptiko keliolika įvairių nuskendusių laivų. Archeologams padeda hidrologai, priekrančių žvejai - tralais košdami jūrą, jie dažnai užkabina nuskendusius laivus.
Visos žinios kruopščiai registruojamos.
„Nuskendę laivai po vandeniu yra neatpažįstamai pasikeitę, nardytojams juos sunku pasiekti, dideliame gilyje ilgai neišbūsi. Paieškas dažnai stabdo nepalankūs orai, gelmių vandenis drumsčiančios srovės“, - kalbėjo ne vieną nuskendusį laivą jūros dugne apžiūrėjęs V.Žulkus.
Įspūdingiausias šio vasaros radinys - kauniečių nardytojų birželį Baltijoje aptiktas ir identifikuotas skenduolis - 14 kilometrų nuo Klaipėdos jūros dugne guli 1941 metų rudenį per avariją nuskendęs 67 metrų ilgio ir 769 tonas sveriantis vokiečių povandeninis laivas U-580.
Nardytojai šį skenduolį išvydo nusileidę į 33 metrų gylį. Vanduo buvo skaidrus kaip krištolas, pavyko jį nufilmuoti iš 20 metrų atstumo. Žinoma, kad tąkart per nelaimę atviroje jūroje žuvo 12 jūrininkų.
„Povandeninio laivo korpusas - sveikas, visi liukai atviri, bet į vidų nepateksi - patalpos užneštos smėliu“, - pasakojo nardytojų klubo vadovas, technikos mokslų daktaras Vytis Vilkas.
