„Lietuvos rytas” publikavo išskirtinį interviu su neteisėtai atimtą dukrą susigrąžinusia L.Stankūnaite. Daugiau apie ją žinių nebus – iki šiol mūsų valstybės saugota motina su vaiku visam laikui išvyksta iš Lietuvos ir, pakeitusi tapatybę, globojama neįvardijamos šalies, gyvens užsienyje.
Tokia žinia beveik sutapo su pranešimu, kad Čikagoje pastebėta iš Lietuvos prieš kelis mėnesius pabėgusi N.Venckienė, kurią su sūnumi nufotografavo viena portalo lrytas.lt skaitytoja.
Šie du įvykiai yra neatsiejamos kraujo upe patvinusios tariamos pedofilijos istorijos grandys.
L.Stankūnaitei ir jos dukrai tenka atsisakyti savo tapatybės ir palikti tėvynę pirmiausia dėl mergaitę perduoti motinai trukdžiusios Garliavos minios psichozės, kurios įkvėpėja buvo N.Venckienė.
Nors buvusiai teisėjai su violetine kovos prieš pedofiliją vėliava pavyko patekti į Seimą, minią kaitinę jos veiksmai ir teisėjų įžeidinėjimai sulaukė prokurorų reakcijos – jai iškelta byla ir gliausiai panaikinta parlamentaro teisinė neliečiamybė. Tada ji ir pabėgo iš Lietuvos.
Tuo metu žinia, kad L.Stankūnaitė išvyksta iš Lietuvos, nėra labai netikėta.
Tai, ko gero, neišvengiama išeitis siekiant apsaugoti motiną ir vaiką nuo pavojų, norint sukurti joms normalias gyvenimo sąlygas.
Lietuvos teisėsauga sugebėjo garantuoti L.Stankūnaitės ir jos dukros saugumą, išsaugojo jų buvimo vietos paslaptį, nors N.Venckienės gerbėjai labai stengėsi tai išsiaiškinti.
Tačiau amžinai slapstytis tėvynėje motina su mergaite negalėjo. Dieną naktį saugomos pareigūnų jos tiesiog negalėtų gyventi visaverčio gyvenimo.
Net jei ateityje fizinio susidorojimo su jomis rizika ir būtų sumažėjusi, niekur nedingtų psichologinių išpuolių grėsmė.
Ši istorija pernelyg gerai žinoma Lietuvoje, tad pirmiausia vaikui nuolat grėstų sulaukti ne tik jos psichikai galinčio pakenkti bendraamžių smalsumo, bet ir patyčių.
Žinoma, vis mažėjančiai visuomenės daliai, kuri iki šiol linkusi tikėti violetinės minios pūstu pedofilijos burbulu, L.Stankūnaitės išvykimas į užsienį suteiks naują progą šaukti, kad slepiama svarbiausia liudininkė, neva kelianti pavojų kažkokiam mistiniam pedofilų klanui.
Tačiau dėl taip mąstančių žmonių grupelių būtų buvę neatleistina rizikuoti mažametės ateitimi ir paversti ją savotiška įkaite.
Galima sakyti, kad N.Venckienės sūnus taip pat tapo jos ambicijų bei intrigų auka. Juk nėra normalu, kai vaikas, užuot mokęsis, išvežamas į užsienį, atskiriamas nuo tėvo ir, įveltas į suaugusiųjų žaidimus, paverčiamas bėgliu.
Pabėgusi parlamentarė ir visą Seimą įstūmė į nepavydėtiną padėtį, iš kurios iki šiol nerandama išeities. Numojusi ranka į ja pasitikėjusius žmones, kurie jai suteikė progą būti jų atstove Seime, N.Venckienė jau prieš kelis mėnesius metė darbą ir dingo iš Lietuvos. Bet parlamentaro mandato neatsisakė.
Akivaizdu, kad mandatas iš savo pareigų neatliekančio parlamentaro turi būti atimtas. Tačiau Seimas kol kas trypčioja vietoje, gerai nežinodamas, kokių procedūrų reikia imtis, nes per 23 nepriklausomybės metus dar nebuvo tokio atvejo, kad tautos išrinktasis pabėgtų iš šalies.
Dabar, kai jau žinoma, kur slapstosi teisėsaugos ieškoma politikos naujokė, lyg ir turėtų būti aiškiau, ką reikia daryti.
Bet jeigu saugodama L.Stankūnaitę ir jos dukrą šalies teisėsauga veikė profesionaliai, N.Venckienės atveju susidaro priešingas įspūdis. Atrodo, kad netgi policija nesusišneka su prokuratūra.
„Lietuvos rytui” paskelbus, kad pabėgusios Seimo narės buvimo vieta jau žinoma, policija puolė aiškinti, jog ir jai tai nėra jokia paslaptis.
Logiškai svarstant, tuomet ir N.Venckienės bylą tirianti Šiaulių prokurorė N.Raugienė turėtų viską žinoti. Bet ši pareigūnė, išgirdusi žinią apie bėglę, kalbėjo taip, tarsi jai tai būtų visiška staigmena, ir net prašė žurnalistų pagalbos.
Maža to, neatrodo, kad prokurorė žinotų, ką dabar reikia daryti. Ji toliau aiškina, kad N.Venckienė kaltinama nesunkiais nusikaltimais ir greičiausiai atsipirktų tik bauda, todėl esą nėra pagrindo prašyti teismo skirti jai kardomąją priemonę suėmimą.
Ką tai reiškia? Negi prokurorė nežinia kiek metų lauks, kol politikė pati teiksis atvykti į apklausą?
Kai įtariamieji slapstosi nuo tyrėjų ir trukdo ikiteisminiam tyrimui, lieka vienintelė išeitis – juos suimti.
Žinoma, greitai parsigabenti parlamentarės iš JAV tikriausiai nepavyks, juolab kai prokuratūra atvirai demonstruoja esanti bedantė.
Tenka kelti ir kitą klausimą: ar N.Venckienė slapstytųsi, jei iš tiesų jai grėstų ne laisvės atėmimas, o tik, pavyzdžiui, piniginė bauda? Gal ji jaučia, kad pateikti įtarimai – tik įžanga į gresiančius daug rimtesnius kaltinimus?
Gal būtent todėl žaidžiamas katės ir pelės žaidimas. Bet jis juk negali trukti amžinai.
