Finansinės operacijos banke „Snoras” buvo vykdomos netgi paskelbus banko bankrotą.
„Lietuvos ryto” šaltinių duomenimis, tokias išvadas padarė Lietuvos teismo ekspertizės centras.
Teismo ekspertai savo išvadas šią savaitę pateikė Generalinei prokuratūrai.
Nors prokuratūros vadovai apie ekspertų tyrimą kol kas kalba tik puse lūpų, neoficialiai teigiama, kad neteisėtos operacijos buvo atliekamos su „Snoro” bankroto administratoriaus N.Cooperio žinia.
Dėl to šiam iš Didžiosios Britanijos atvykusiam asmeniui jau kitą savaitę gali būti pareikšti įtarimai.
Prokuratūros vadovas nepaneigė
Generalinis prokuroras Darius Valys vakar tokios informacijos nei patvirtino, nei paneigė – esą jis negalįs komentuoti be „Snoro” bylą tiriančio, bet šiuo metu atostogaujančio prokuroro žinios.
„Bylą tiriantis prokuroras deda visas pastangas, kad išsiaiškintų šios istorijos aplinkybes.
Todėl buvo kreiptasi į atitinkamus specialistus ir prašoma pateikti išvadas dėl minėtų aplinkybių. Jos šiuo metu yra gautos”, – radijo stoties „Laisvoji banga” laidoje vakar kalbėjo generalinis prokuroras.
Prieš pusmetį kreiptis į Lietuvos teismo ekspertizės centrą nutarė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdyba.
STT siekė išsiaiškinti, ar tikrai bankrutavusiame „Snore” buvo atlikta operacijų, kurios pažeidžia Bankroto įstatymą.
Dėl N.Cooperio veiklos ekspertams buvo pateiktas ne vienas klausimas.
Skubėjo atsiimti pinigus
Kad pinigai galėjo keliauti iš jau uždaryto banko, buvo kalbama ir anksčiau – ir užkulisiuose, ir net parlamente.
Antai gegužės pabaigoje vykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje buvo pareikšta, kad beveik šimtas žmonių po „Snoro” uždarymo sugebėjo atsiimti banke laikytus pinigus.
Apsukruoliai esą nelaukė, kol valstybė grąžins apdraustus iki 350 tūkstančių litų siekiančius indėlius, ir didžiules pinigų sumas atsiėmė iškart, sustabdžius banko veiklą.
Kai kurie Seimo nariai tuomet svarstė, kad daliai tų laimingų indėlininkų galėjo padėti iš Didžiosios Britanijos atvykęs laikinasis „Snoro” bankroto administratorius Simonas Freakly, kurį vėliau pakeitė N.Cooperis.
Verslininkui vėl neramu
Pasitvirtinus informacijai, kad pinigus buvo galima pasiimti ir po banko uždarymo, prokurorų dėmesys vėl tikriausiai nukryps į tuometės Seimo vadovės konservatorės Irenos Degutienės sūnaus Gedimino bendrovę „Novotersa”.
Politikams buvo kilę įtarimų, kad G.Degutis iš anksto galėjo sužinoti apie „Snoro” griūtį, ir tą pačią dieną ten laikytu 650 tūkst. litų indėliu padengė paskolą.
Ir I.Degutienė, ir jos sūnus tokią informaciją kategoriškai neigė, o viešai apie tai prabilusį dabartinį premjerą Algirdą Butkevičių padavė į teismą.
Už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą G.Degutis politikui pareiškė 40 tūkst. litų ieškinį.
Birželį verslininkas savo ieškinį atsiėmė, o Vilniaus miesto apylinkės teismas bylą nutraukė.
G.Degutis tuomet aiškino, kad teismo procesas jam buvo puiki proga paaiškinti tikrąją padėtį.
Verslininko teigimu, nekilnojamojo turto bendrovė „Novotersa” „Snoro” banke turėjo dvi sąskaitas. Pasinaudodama „Snoro” paskola, bendrovė statė daugiabutį sostinės Mindaugo gatvėje.
Statybų projektas turėjo būti baigtas iki šių metų pradžios, todėl 2011 metų pabaigoje specialiojoje sąskaitoje jau buvo susikaupę apie 650 tūkstančių litų.
Anot G.Degučio, prieš pat „Snoro” uždarymą bendrovė pateikė prašymą iš dalies padengti kreditą iš specialiojoje sąskaitoje esančių pinigų.
Tačiau, „Lietuvos ryto” šaltinių teigimu, teismo ekspertai neteisėtu pripažino būtent pinigų pervedimą „Novotersai”.
Verslininkai susigrąžino banko akcijas
* Su N.Cooperiu bendrą kalbą randantys verslininkai sugeba susigrąžinti ir „Snorui” priklausiusias akcijas.
* „Snoras” dar visai neseniai valdė prestižinį sostinės biurų kvartalą „Vilniaus verslo uostas”. Bankui priklausė 51 proc. jo akcijų.
* Šiuo metu „Vilniaus verslo uostui” skubiai ieškoma pirkėjo, o dabartiniai jo savininkai – statybos įmonės „Vėtrūna” valdybos pirmininkas Vytautas Banys ir spausdinimo įmonės „Garsų pasaulis” akcininkas Adolfas Ginaitis jau nori parduoti 100 procentų akcijų.
* „Lietuvos rytas” išsiaiškino, kaip verslininkai iš banko susigrąžino daugiau nei pusę akcijų. 2010 metais „Vilniaus verslo uosto” savininkai, pritrūkę lėšų verslui finansuoti ir nebeišgalėdami mokėti palūkanų „Swedbank”, nusprendė kreiptis į tuomet dar veikusį „Snorą”.
* Bankas verslininkams paskolino 26 mln. litų ir už tai mainais gavo 51 proc. „NT Gama”, kuri ir valdo „Vilniaus verslo uostą”, akcijų.
* Sandoris buvo sudarytas per antrinę banko įmonę „Snoras Investment Management”. Kai „Snoras” buvo sužlugdytas, bankrotas ištiko ir antrinę jo įmonę.
* Kai vadovavimą „Snorui” perėmė Lietuvos bankas ir bankroto administratorius N.Cooperis, „Vilniaus verslo uosto” savininkai A.Ginaitis ir V.Banys pamatė, kad atsirado puiki proga susigrąžinti „NT Gama” 51 proc. akcijų.
* Prestižinį biuro pastatų kompleksą valdantiems verslininkams neprireikė nei dalyvauti varžytynėse, nei tartis su 51 procentą akcijų valdančiais savininkais Didžiojoje Britanijoje.
* Keliasdešimt milijonų vertas akcijas jie įsigijo už keliasdešimt tūkstančių litų. Tam reikėjo tik vieno – kad banko antrinės įmonės „Snoras Investment Management” direktorė pasirašytų akcijų pardavimo sutartį.
* „Lietuvos ryto” žiniomis, „Snoro” administratorius N.Cooperis spaudė „Snoras Investment Management” direktorę Vitą Andrikytę tai padaryti. Ji atsisakė ir pasitraukė iš pareigų.
* Naujuoju milijonus valdančios bendrovės vadovu netikėtai buvo paskirtas Jonavos gyventojas 25 metų T.Laucius, vadovavęs miesto motosporto klubui. T.Laucius bendrovei vadovavo tik 3 mėnesius – per šį laiką „Snoro” antrinės įmonės balanse buvusios akcijos atiteko „Vilniaus verslo uosto” savininkams.
* Akcijos buvo parduotos už simbolinę kainą.
