Steigia bendras įmones
„Užsieniečiai jau perka privačią žemę. Dažniausiai tai daro danai, belgai ir vokiečiai. Tuščios jos nelaiko – įsigyja tam, kad dirbtų.
Neretai sklypą jie išnuomoja tiems patiems ūkininkams, iš kurių ir pirko, netgi patys atgabena žemės ūkio technikos. Arba patys ir dirba”, – pasakojo vienos nekilnojamojo turto agentūros atstovė.
Nepanorusi prisistatyti moteris tikino, kad pastaruoju metu sudaroma itin daug privačios žemės perleidimo sandorių. Užsienio piliečiai elgiasi apdairiai: įsteigia Lietuvoje bendrovę ir tampa vienais jos akcininkų kartu su lietuviais.
Tokiu atveju pati įmonė – lietuviška, todėl kliūčių įsigyti žemės jai nebelieka.
Netikrų ūkininkų galas
Atsikratyti žemės skuba ne tik tie, kuriems dėl amžiaus ūkininkauti pristigo jėgų. Ją pardavinėja ir mieste gyvenantys, tačiau kaime sklypus turintys žmonės.
Mat šie metai paskutiniai, kai savininkai gaus ES išmokas – 338 litus už hektarą – vien už tai, kad kartą per metus nušienauja pievas.
„Tai – mokestis miestiečiams už paukštelius”, – kartokai juokauja kaime gyvenantys ir rimtai ūkininkaujantys žmonės.
Dabar tokių pievų savininkai sukruto. Jie dairosi ūkininkų, kuriems galėtų išnuomoti, o jei kaina priimtina – ir parduoti savo lankas.
Nuomos kainos – skirtingos
Už našios dirbamosios žemės hektarą Tauragės rajone šiuo metu prašoma 9375 litų, už mažiau derlingą žemę Jurbarko rajone – 7812 litų.
Žemės nuomos kaina priklauso nuo to, kiek ūkininkų į ją pretenduoja. Jei konkurencijos nėra, hektaro nuoma nesiekia nė 200 litų.
Vidurio Lietuvoje, jei tik dar atsiranda, kas gali išnuomoti dirbamosios žemės, už hektarą prašoma ne mažiau nei 500 litų.
Pernai iš viso buvo parduota apie 180 tūkst. hektarų privačios žemės – maždaug po 45 tūkst. hektarų kas ketvirtį.
Nors parduoti žemę užsieniečiams bus galima tiktai nuo kitų metų gegužės, tokių sandorių jau apstu. Tik, priešingai nei lietuviai, vokiečiai ar danai įsigytų sklypų nesirengia apleisti.
Viską turi nuspręsti savininkai
Audrius Petkevičius
Žemės ūkio ministerijos Žemės politikos departamento direktorius
„Šiuo metu žemės rinka nuosaikiai kyla, daugėja žemės sandorių ir didėja žemės kaina. Žemė turi būti naudojama racionaliai. Reikia, kad ji duotų ekonominės naudos, bet ir aplinka turi būti tausojama.
Bendras siekis – suderinti žemės savininko, naudotojo, visuomenės ir valstybės interesus. Žemės mokestis yra viena priemonių, kuri gali tam daryti įtakos. Todėl už apleistą žemę šiemet jis ir yra didesnis.
Kiekvienu atveju žemės savininkas yra geriausias savo turto šeimininkas. Jis turi priimti sprendimus, kaip racionaliausiai žemę panaudoti.”
Žemė brangsta
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, dirbamosios žemės paklausa didėja jau trečius metus. Kaina – irgi.
Brangiausia žemė Kauno rajone ir Birštono savivaldybėje – kone 10 tūkst. litų už hektarą.
Apie 9 tūkst. litų mokama Vilniaus rajono ir Elektrėnų savivaldybėse. Mat čia žemė gali būti panaudojama būsto statyboms ar komercijai.
