Pedofilijos mitai buvo kuriami Klonio gatvėje

„Bumerangas visada sugrįžta, aš tikiu, kad grįš ir jiems, šitiems išgamoms, iškrypėliams”, – prieš pustrečių metų neegzistuojančiam pedofilų klanui grasino Neringa Venckienė. Šie žodžiai dabar atsisuko prieš ją pačią, pabėgusią iš Lietuvos.

Žurnalistė A.Kuznecovaitė (dešinėje) tik po kiek laiko įsitikino, kaip meluoja N.Venckienė ir jos motina L.Kedienė.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Žurnalistė A.Kuznecovaitė (dešinėje) tik po kiek laiko įsitikino, kaip meluoja N.Venckienė ir jos motina L.Kedienė.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Daugiau nuotraukų (1)

Milda Kuizinaitė

Aug 31, 2013, 6:00 AM, atnaujinta Mar 1, 2018, 3:37 PM

„Čikagoje besislapstanti Seimo narė puikiai žino, kad dabar jai pareikšti įtarimai yra tiktai „žiedeliai”.

Jai gresia atsakomybė už daug sunkesnius nusikaltimus – nužudymų organizavimą”, – tvirtino ne kartą N.Venckienės namuose viešėjusi ir beveik visus jos giminaičius pažįstanti „Lietuvos ryto” žurnalistė Asta Kuznecovaitė.

– Koks buvo pirmasis įspūdis išvydus tą šeimą?

– Pirmą kartą N.Venckienės namuose apsilankiau 2010 metų liepos viduryje, iki to laiko bendraudavome telefonu. Ji pati man nuolatos skambindavo, pranešdavo naujienas, atsiųsdavo teismų sprendimus, kurių dauguma jau tuomet jai buvo nepalankūs.

„Jie visi iš pedofilų klano. Matai, kas čia vyksta”, – nuolat kartojo.

Kai pasakiau, kad važiuoju pasikalbėti su prie jos namų tvoros budinčiais žmonėmis, N.Venckienė pasiūlė apsilankyti ir jos namuose. Tuomet pirmą kartą pamačiau ir Laimutės Stankūnaitės dukterį.

Jau sutemus mergaitė atėjo prie mūsų ir nepatenkinta ėmė zirzti, kad nori miegoti. Kadangi nei N.Venckienė, nei jos motina Laimutė Kedienė neskubėjo vaiko migdyti, ji užsnūdo ant suoliuko padėjusi galvą tetai ant kelių.

– Su pačia mergaite kalbėtis teko?

– Pakalbėjome rytą. Nustebino, kad visiškai manęs nepažįstantis vaikas vos pasisveikinęs pradėjo klausinėti, ar aš noriu išgirsti, ką su ja darė Ūsas (vėliau mįslingomis aplinkybėmis miręs Andrius Ūsas. – Red.), Jonas (nušautas teisėjas Jonas Furmanavičius. – Red.) ir Aidas.

Tuo metu dar tikėjau, kad mergaitė buvo tvirkinta ar net prievartauta pedofilų, tad visai nenorėjau, jog ji prisimintų skaudžius išgyvenimus, nenorėjau jos traumuoti.

„Ne”, – atsakiau. „O kodėl? Man Neringa liepė visiems pasakoti”, – tada nustebo mergaitė.

– Negi toje šeimoje apie pedofilus buvo kalbama vaikams girdint?

– Taip, pedofilai, „kremai”, „sysalai” – pagrindinė tema toje šeimoje. Ir visas šias kalbas girdėdavo vaikai – L.Stankūnaitės ir Drąsiaus Kedžio duktė, taip pat Venckų sūnus, mano duktė, kai ją nusivežiau į tuos namus.

Prie vaikų buvo kalbama ir apie L.Stankūnaitę: kokia ji iškrypusi, išsigimusi, leido savo vaiką prievartauti, jeigu mergaitė kada nors bus sugrąžinta jai, vaikas tikrai bus nužudytas arba parduotas pedofilų klanui.

– Ką dar N.Venckienė pasakodavo apie L.Stankūnaitę?

– Daug. Kad jai vaikas niekada nerūpėjo, kad vos tik D.Kedys išvykdavo, ji numesdavo mažylę močiutei ir bėgdavo linksmintis su draugėmis į naktinius klubus, kad nemokėjo nei valgio gaminti, nei namuose tvarkytis.

„Mama, ji ten grindis valo, nueik po to, pervalyk”, – sūnaus esą jai pasakytus žodžius man persakė L.Kedienė.

Daug buvo kalbėta ir apie pačius Stankūnus, kad pas juos ne butas, o landynė, kad jie per savo nuolatinius balius nesugebėjo netgi išsipirkti socialinio būsto, kad Violeta Naruševičienė (nušauta L.Stankūnaitės sesuo. – Red.) dirbo striptizo šokėja ir pardavinėjo savo seserį vyrams.

L.Stankūnaitei juodinti N.Venckienė buvo kaip reikiant pasiruošusi. Rodė surinktas pažymas – kad Stankūnų butas yra neišpirktas, kad Laimutė savo dukterį darželyje palikdavo savaitėmis, kad vos dvejų metų sulaukusi mažylė buvo leidžiama į darželį Juodkrantėje, o L.Stankūnaitė tuo metu esą degindavosi prie jūros.

„Jai vaiko prireikė tik tada, kai susipažino su A.Ūsu”, – sakydavo N.Venckienė ir L.Kedienė.

Tiktai vėliau išsiaiškinau, kad L.Stankūnaitė dėl savo dukters kovojo nuo tos dienos, kai D.Kedys mergaitę rado darželyje ir išsivežė.

Moteris į Kedžių namus eidavo ir su Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovėmis, ir su antstoliu, bet į namus jų niekas neįsileido.

– Tada nesusimąstėte, kad tai, ką ji pasakoja, gali būti šmeižtas?

– Susimąsčiau. Pagalvojau apie tai ir tada, kai N.Venckienė man parodė pažymą iš vaikų darželio „Kregždutė”.

Joje buvo parašyta, kad L.Stankūnaitės duktė darželį lankė nuo 2006 metų kovo 7 iki 22-osios ir nuo balandžio 26 iki gegužės 15 dienos.

Raskite man tokį darželį, kuriame vaiką galima palikti ir savaitgaliui.

Pasirodo, darželio direktorė surašė tas dienas, kai mergaitė lankė darželį, o ne kai jame buvo paliekama visai parai, kaip aiškino N.Venckienė.

Daug kartų sėdėjau, klausiausi jos, L.Kedienės, Audronės Skučienės kalbų ir galvojau: taigi jūs meluojate. Po to jau tapo net įdomu, kur tas jų melas ir kuriamos istorijos nuves.

– Kokios istorijos?

– Apie tai, kaip N.Venckienės tėvas Vytautas Kedys Stankūnų bute matė A.Ūsą tik su apatinėmis kelnaitėmis, nors tame bute iš viso nė karto nebuvo, apie mergaitę, tariamai neištariančią V raidės, apleistą karinę bazę, kurioje, tos giminės teigimu, prieš mirtį buvo įkalintas D.Kedys.

Buvo pasakojami šlykščiausi dalykai – esą prasidėjus menstruacijoms L.Stankūnaitė dukterį vedasi į tualetą ir aiškina, kad ir jai taip bus, jei išdrįs dar kam nors pasakoti apie pedofilus.

Kiekvieną savo pasakojimą ta giminė palydėdavo priesaikomis: „Mes tai tikrai nemeluojame.”

Mano akyse gimė A.Ūso „triusikų” istorija, Vaidas Milinis (nušautas Kauno teisėjo įsūnis. – Red.) buvo daromas trečiuoju pedofilu Aidu.

– V.Milinis buvo įvardytas kaip pedofilas Aidas?

– Taip, bet ne iš karto – jau po jo mirties. 2010 metų liepą N.Venckienė ir jos giminaičiai pradėjo pasakoti, kad mergaitė neištaria V raidės, todėl gali būti, jog trečiasis pedofilas buvo ne Aidas, o Vaidas.

Kalbu su mergaite, girdžiu, kad ji puikiai ištaria tą V, specialiai peržiūriu paties D.Kedžio nufilmuotą įrašą, viskas gerai – vaikas nešvepluoja, taria „vienas”, „viešbutis”, jokių klaidų.

Įdomiausia, kad apie tą tariamai neištariamą V raidę man buvo kartojama nuolat – tiek susitikus, tiek kalbant telefonu.

Net pykau, kam tiek kartoti – juk aš nekvaila, prisimenu.

Po to pamaniau, gal N.Venckienės atmintis streikuoja, per tuos nervus neprisimena, ką anksčiau sakė.

2010 metų gruodžio mėnesį paaiškėjo, jog viską ji prisiminė, tik laukė, kol tą informaciją paskleisiu aš, kad galėtų rėkti – va, matote, kas trečias pedofilas, spauda apie jį rašo.

Lygiai taip pat buvo ir su teisėju J.Furmanavičiumi.

N.Venckienė, po to D.Kedys su Aidu Venckumi mano kolegai pasakojo, kad J.Furmanavičius yra pedofilas, kad su A.Ūsu važinėja į Tailandą.

Žurnalistas savo straipsnyje tiktai paminėjo, kad yra toks Kauno apygardos teismo teisėjas, bet neparašė net jo inicialų, tačiau N.Venckienei to pakako. Ji surašė broliui skundą: štai pedofilas, pradėkite jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą.

– N.Venckienė viešai kalbėjo, kad ji net nežinojo, jog Kauno teisėjas Albertas Milinis turi suaugusį sūnų. Esą manė, kad tas vaikas jos sūnaus amžiaus, ir kad jūs pirmoji jai nurodėte, jog V.Milinis ir trečiasis pedofilas Aidas yra tas pats asmuo.

– „Lietuvos rytui” paskelbus apie V.Milinio nužudymą, su manimi susisiekė Irma Dočkienė, N.Venckienės ir jos brolio šalininkė iš Šiaulių.

Sako, Asta, žiūrėk, komentaruose rašoma, kad čia pedofilas Aidas, pažiūrėk jo „Facebook” profilį ir palygink su N.Venckienės darytu fotorobotu, jie labai panašūs.

Pažiūriu, išties panašumų yra. Tada I.Dočkienė patarė: „Tu bendrauji su N.Venckiene, nusiųsk jo nuotrauką.” Išsiunčiau.

Vėliau man N.Venckienė atsakė, kad ten kažkokia sena nuotrauka įdėta, šešiolikamečio. Nusiunčiau kitą, iš V.Milinio laidotuvių, bet ir ten N.Venckienei vaikinas pasirodė per jaunas.

2011-ųjų vasario pradžioje Vilniuje vyko teismo posėdis, kuriame N.Venckienė su L.Kediene privataus kaltinimo tvarka kaltino L.Stankūnaitę dėl šmeižto.

Per pertrauką visos trys nuėjome išgerti kavos. Tada N.Venckienė pranešė sensaciją – V.Milinis tikrai yra tas pats pedofilas Aidas! Esą viskas sutampa, jis turėjo prabangų raudoną automobilį, kurį prasidėjus pedofilijos skandalui pardavė už porą šimtų litų.

„Žmonės išsiaiškino”, – galva linksėjo ir L.Kedienė.

Matyt, jos manė, kad aš užkibsiu, paskelbsiu, jog rastas trečiasis pedofilas, tada jos galės toliau sėkmingai skleisti savo šmeižtą. Bet apie tai neparašiau.

2010-ųjų rudenį paaiškėjo, kad gandų apie V.Milinį pradininkės buvo N.Venckienė su A.Skučiene.

Tada gelbėdamos savo kailį jos viskuo pabandė apkaltinti mane, persiuntė prokurorams mano elektroninius laiškus, tačiau jie ant tokio kabliuko neužkibo.

Buvo kitų liudytojų ir kitų duomenų, kurie įrodo, kad V.Milinio darymas pedofilu prasidėjo būtent Garliavos Klonio gatvėje.

Kaip dabar aišku, dar iki 2009 metų spalio 5-osios žmogžudysčių Kaune.

– Kodėl vis dėlto neparašėte apie V.Milinį?

– Pasakojimas man neatrodė įtikinamas, nes 2010 metų vasarą ne kartą iš tos šeimos atstovų girdėjau, kad pedofilas yra ir tas, ir kitas. Jais buvo vadinami net kai kurie žmonės, budėję prie jų namų.

Pedofilu buvo išvadintas toks Arūnas, po to paskelbtas Povilas.

A.Skučienė su savo seserimi Birute Steponkevičiene visai gatvei pasakojo, kad Povilą matė vairuojantį A.Ūso automobilį, kad prie kažkokio bankomato jie išsigrynino nemažą sumą pinigų.

Kai Povilas pabandė aiškintis, iš kur tokia informacija, A.Skučienė su B.Steponkevičiene teigė, kad tai joms pasakė N.Venckienės sutuoktinis A.Venckus.

Jis buvęs operatyvininkas, todėl ši informacija yra 100 procentų teisinga.

– Kodėl Kedžiams ir Venckams reikėjo apkalbėti žmones, kurie jais tikėjo?

– Manau, jiems nereikėjo tų, kurie mąsto, kad ateityje tie žmonės nepradėtų aiškintis jų pačių daromų nusikaltimų. Dėl to vieni buvo išvadinami pedofilais, kiti apšaukiami Valstybės saugumo departamento agentais.

Saugumiečiais vadinti žmones ypač mėgo A.Skučienė.

„Garantuoju, kad tas iš saugumo”, – nuolat kartodavo N.Venckienės teta ir vardydavo pavardes: vienos blondinės iš Londono, tos pačios Irmos iš Šiaulių, praėjusią vasarą visokius „mėsos” žygius organizavusio veikėjo ir daugybės kitų.

– Kokį įspūdį paliko Klonio gatvėje budėję žmonės?

– Visokių jų ten buvo. Su kai kuriais išties buvo miela bendrauti. Išgirdau visokių įdomių istorijų.

Viena mergina iš Garliavos man papasakojo, kaip ji nepilnametė dirbo Elvio Bendoraičio, kurį gynė A.Venckus, viešnamyje, pasakojo, kad gatvėje sutiktas Aidas jos atsiprašė.

Žaliojo autobusiuko vairuotojas atviravo, kaip jis su draugais vykdavo prie A.Ūso namų, sustodavo, pasileisdavo muziką, o patys autobusiuke žaisdavo kortomis.

Vėliau daugiau pradėjau domėtis tais žmonėmis.

Paaiškėjo, kad nemažai jų yra anksčiau teisti, kai kurie turi rimtų problemų dėl psichikos. Pavyzdžiui, vienam iki šiol labai aktyviam Klonio gatvės veikėjui nustatyta sunki šizofrenijos forma.

Jam pareikšti įtarimai dėl žmonių sekimo. Neseniai atlikta ekspertizė parodė, kad jis vis dėlto pakaltinamas ir gali atsakyti už savo veiksmus.

Aišku, buvo ir tokių žmonių, kurie tikrai tikėjo, kad pedofilų klanas egzistuoja ir jo auka tapo D.Kedžio ir L.Stankūnaitės duktė.

Nemačiusiems tų žmonių iš arti gali atrodyti, kad jie labai vieningi, tačiau realybė buvo kitokia. Nuolatiniai gandai, šmeižtas juos skaldė. Vienu metu jie net sekė vieni kitus.

Dabar mosikuojantys violetinėmis vėliavėlėmis yra jau kokia ketvirta „patvorinių” pamaina.

Sakyčiau, pati bukiausia, tarp jų daugiausia psichikos ligomis sergančių žmonių.

– Ar N.Venckienė jums kada nors minėjo pavardes, kas tam pedofilų klanui priklauso?

– Minėjo. Jų pavardes A.Skučienė buvo užrašiusi ir „budėtojams”, jiems nurodyta tais asmenimis pasidomėti. Ne visus dabar prisimenu: L.Stankūnaitė, jos sesuo, A.Ūsas, J.Furmanavičius, abu Miliniai, Aukščiausiojo teismo teisėjas Armanas Abromavičius, A.Ūso advokatas Mindaugas Vasiliauskas, advokatė Loreta Kraujutaitienė, kavinės „Žemyn upe” direktorė, dar keli asmenys.

N.Venckienė man rodė visą aplanką lapų, kuriuose surašyta, kur jie gyvena ar gyveno, kur dirba, kuo užsiima, kaip vienas su kitu susiję. Kai kurie jų esą gyveno netoli vienas kito.

Advokatai, anot N.Venckienės, pedofilus gynė, o teisėjai A.Abromavičius ir A.Milinis esą buvo įsipainioję į Latvijos pedofilijos skandalą.

Įrodymas, jog A.Ūsas lankėsi „Baltosiose burėse”, buvo tas, kad jo pažįstamas netoli to kempingo vadovavo irklavimo bazei. Esą vietos jam pažįstamos, tad su kitais pedofilais ten ir vežėsi mergaitę.

– Anksčiau užsiminėte apie apleistą karinę bazę. Kokia jos istorija?

– 2011-ųjų rugpjūtį giminė pradėjo pasakoti, kad pagal ekstrasensės vizijas Šlienavoje rado apleistą karinę bazę, o joje butelio šukę su priskretusiu krauju.

Apie bunkerį jie teisėsaugai nepranešė, bet pasiuntė vieno laikraščio žurnalistus.

Prokurorai apie tą vietą sužinojo daug vėliau, tiktai iš mano straipsnio.

Vėliau paaiškėjo, jog ant šukės esantis kraujas išvis ne žmogaus. Nežinau, kokio gyvūno kraujyje jie tą šukę mirkė, bet kaip klastojami įkalčiai, pati mačiau.

Aš tame bunkeryje apsilankiau rudenį, kai jį jau buvo patikrinę policijos ekspertai, Kedžių giminė, Klonio budėtojai ir visi, kurie tik netingėjo.

Tik atvykome ir – stebuklas – prie pat įėjimo N.Venckienės sūnus rado sulankstomo peilio dėklą! N.Venckienė su sūnumi iškart paskelbė, kad tokį patį dėklą turėjo D.Kedys.

Esu įsitikinusi, kad jie jį atsivežė, man nematant numetė ir patys „aptiko”.

Tokių provokacijų būta ir daugiau. Nueinu miegoti į D.Kedžio butą, o lovoje spalvotų popieriukų primėtyta. Ant jų mergaitės ranka parašyta: „D. mylį tėtį”, „D. tėčio ilgisi”, „D. nenori pas mamą”. Nemanau, kad tie rašteliai lovoje buvo palikti atsitiktinai.

– Sakėte, kad ne kartą pagavote N.Venckienę sakant netiesą.

– Melavo ji visai Lietuvai – ne tik man.

Pavyzdžiui, kalbėdavo, kad ji 100 procentų žino, jog trys pedofilai prievartavo mergaitę tūkstančius kartų.

Po to, kai L.Stankūnaitė viename savo interviu paklausė, kodėl globėja tūkstančius kartų prievartautos mergaitės nesugebėjo nuvesti pas ginekologą, to paties pasiteiravau ir N.Venckienės.

„O kam, taigi ją tiktai laižė, ką tas ginekologas pasakys”, – atsakė ji.

Keistą atsakymą išgirdau ir paklaususi apie iš banko paimtą kelių šimtų tūkstančių litų paskolą. Iš pradžių ji aiškino, kad pinigus skolinosi brolio verslui. Po to prabilo, kad jos vyras norėjo nusipirkti patalpas savo advokatų kontorai, bet tuo metu nekilnojamasis turtas atpigęs, tad jie paskolą grąžinę.

Pamaniau, nieko sau, nueinu į parduotuvę pirkti patikusio daikto, tačiau jis parduodamas su nuolaida, todėl neperku, laukiu, kol vėl pabrangs.

Be to, pati esu pasiėmusi paskolą butui, žinau, kad joks bankas neduos pinigų, kol vertintojai neapžiūrės nusižiūrėtų patalpų ir jų neįvertins.

Tačiau bene labiausiai pribloškė tai, kad N.Venckienės sūnus eidavo ir žiūrėdavo, kaip D.Kedys filmuoja savo dukterį.

Viename paties D.Kedžio susuktų filmų girdėti berniuko balsas. Tėvas mergaitės tuo metu kaip tik klausia: „Kas tave laižė?” Ji parodo pirštu ir atsako: „Šitas.” Po to pasigirsta juokas.

Kai paklausiau, ar ten galėjo būti jos sūnus, N.Venckienė atsakė: „Aš tai ten neidavau, bet sūnus dažnai nueidavo pažiūrėti, kaip Drąsiukas filmuoja. O kas čia tokio?”

N.Venckienė ir Kedžiai visą laiką neigė dalyvavę D.Kedžiui filmuojant dukterį, nors jo įrašuose girdėti visų trijų balsai.

– Kaip manote, kodėl D.Kedžiui ir N.Venckienei reikėjo sukurti pedofilijos istoriją?

– Pavadinčiau tai garliavietiškomis skyrybomis.

Kažkokia vargšė L.Stankūnaitė pareikalavo iš princo alimentų. Ak, tu taip, mes tau parodysime, kaip prašyti.

Venckai – teisininkai, turi daugybę pažinčių, ypač policijoje, abu puikiai išmano tiek policijos, tiek teismų darbo specifiką. Jie numatė, kaip sunku tokiose bylose apkaltintiems žmonėms įrodyti, kad jie tikrai jokios mergaitės nelaižė.

A.Ūsas padėjo L.Stankūnaitei, todėl tapo pirmąja auka, J.Furmanavičius, kiek man žinoma, atstūmė jam simpatijas rodžiusią N.Venckienę.

Be to, nereikia pamiršti, kad teisėjas J.Furmanavičius už grotų pasiuntė Enriką Daktarą, o Kedžių giminė glaudžiai susijusi su Kauno nusikalstamo pasaulio atstovais.

Dėl šios priežasties į šią istoriją, manau, buvo įvelti ir Miliniai.

– N.Venckienė visą laiką skelbė begalinę meilę dukterėčiai, tačiau atsivedusi antstolį liepė į paveldimų daiktų sąrašą įtraukti tik tai, ko jai ir jos artimiesiems nereikia.

– Manęs tai visiškai nenustebino, juk pinigai jai labai svarbūs. Ji nuolatos dejuodavo, kad teisme uždirba mažai: „Kas tie 5000 litų, tik apsirengti ir pavalgyti.”

Bet ir tam pačiam maistui ji labai taupė – virta dešra, tėvo surinkti grybai, buvusį parlamentarą Saulių Stomą sužavėję miltiniai blynai, bulvės ir troškinti rauginti kopūstai. Tai pagrindinis jų valgis.

Net per D.Kedžio ir L.Stankūnaitės dukters gimtadienį svečiai buvo vaišinami dešrelėmis su kopūstais. Kadangi aš tokio maisto nelabai valgau, važiuodama į tuos namus įsimesdavau kokio kumpio gabalą.

Dabar manau, kad ji jau tada žinojo, jog teks sprukti iš Lietuvos, todėl taupė.

– Jūsų turbūt daug kas klausia, kodėl pakeitėte nuomonę apie tą šeimą.

– Kaip gali nepakeisti, kai tau nuolat meluojama, kai tavo akivaizdoje kuriamos nebūtos istorijos – apie D.Kedžio pagrobimą prie V.Naruševičienės namų, švarius jo batus, tariamai nužudytus žmones, kuriais įvardijami tie, kurie niekuomet nieko bendra neturėjo su šia istorija, kai matai, kad yra perkami liudytojai kalbėtis su žurnalistais.

N.Venckienės ir jos giminės priešų sąrašas didėjo vos ne kasdien. Pakakdavo prokurorui atmesti jos skundą – „pedofilas”, teisėjas priima jai nepalankią nutartį – „pedofilas”.

Per tą laiką, kol su ja bendravau, atrodė, kad tie pedofilai yra visur.

Tiki kažkodėl tas galingas klanas net nebandė susidoroti su be jokios apsaugos gyvenusia N.Venckiene ar laisvai po Garliavą laksčiusiu jos sūnumi.

N.Venckienės laukia daugybė bylų

* Parlamentarė N.Venckienė iš Lietuvos kartu su keturiolikamečiu sūnumi dingo prieš pat jos teisinės neliečiamybės panaikinimą Seime.

* Balandžio 8 dieną ji buvo pastebėta Berlyne, iš kurio išskrido į Čikagą.

* Gegužės 9 dieną paskelbta tarptautinė bėglės paieška, tačiau ikiteisminį tyrimą atliekanti Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė vis dar nedrįsta kreiptis į teismą dėl N.Venckienės suėmimo.

* Nepagarba teismui, teismo sprendimo nevykdymu, pasipriešinimu policijos pareigūnui, trukdymu antstolei atlikti savo pareigą, nežymių kūno sužalojimu ir piktnaudžiavimu globėjos pareigomis įtariamos N.Venckienės ieškoma tik tam, kad būtų įteiktas šaukimas į apklausą.

* Didžiausia numatyta bausmė už šiuos nusikaltimus yra laisvės atėmimas iki 5 metų.

* N.Venckienei pasislėpus nuo teisėsaugos, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje įstrigo ikiteisminis tyrimas dėl buvusio jos kolegos šviesaus atminimo J.Furmanavičiaus apšmeižimo.

* Ieškinius dėl šmeižto jai taip pat jau rengia dviejų teismų išteisinto A.Ūso artimieji bei L.Stankūnaitės ir V.Naruševičienės tėvai, pati L.Stankūnaitė.

* Kada buvusiai teisėjai bus pareikšti įtarimai, laukia ir nužudyto V.Milinio motina M.Milinienė. Šios kaunietės sūnaus šmeižto ir neteisėto persekiojimo bylose N.Venckienė kol kas yra apklausta tik kaip liudytoja.

* Šioje byloje į apklausą Seimo narė buvo kviečiama ir prieš pasprukdama iš Lietuvos, bet tada turėjo neliečiamybę, todėl net nesiteikė į ją atvykti.

* Klausimų buvusiai teisėjai turi ir V.Milinio nužudymo bylą tiriantys prokurorai. Taip pat aiškinamasi, koks jos vaidmuo J.Furmanavičiaus ir V.Naruševičienės nužudymų istorijoje.

* Įtariama, kad N.Venckienė yra ne tik pagrindinė pedofilijos istorijos organizatorė, bet ir aktyviai padėjo D.Kedžiui rengiant žmogžudystes, skatino brolį žudyti giminei neįtikusius žmones.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.