Prezidentė D.Grybauskaitė, asmeniškai dalyvavusi Švedijos baldų prekybos milžinės „Ikea” centro atidaryme Vilniuje, šią parduotuvę paskelbė itin sėkmingos ir rezultatyvios savo užsienio politikos simboliu.
Šalies vadovė visada skelbė, kad pagrindinis jos užsienio politikos tikslas – Lietuvos įsiliejimas į turtingųjų Šiaurės šalių klubą. Tiesa, nuverstų didelių kalnų Šiaurės fronte kol kas nematyti.
Tačiau jei savigyrai tinka net nauja parduotuvė, nieko keista, kad D.Grybauskaitė pasistengė maksimaliai pasinaudoti trijų Baltijos šalių prezidentų susitikimu su JAV vadovu B.Obama.
Iškart po jo prezidentė džiūgaudama paskelbė, kad JAV užsienio politikoje matyti nauja geopolitinė orientacija į bendrą Šiaurės ir Baltijos šalių regioną.
Apie tokius ryškius Amerikos požiūrio lūžius paskelbusi D.Grybauskaitė aiškino, jog tai – geriausias įrodymas, kad jos pačios vykdoma užsienio politika – teisinga.
Pagrįsdama savo įžvalgą prezidentė priminė, jog JAV prezidentas šiomis dienomis susitiks su Šiaurės šalių vadovais, tiesa, lyg ir pamiršo paminėti, kad tai bus jo sustojimas pakeliui į Maskvą.
Įsismaginusi Lietuvos vadovė net įsijautė į JAV valstybės departamento atstovės vaidmenį – paskelbė, jog Amerika, kaip ir ji, Baltijos bei Šiaurės šalių regioną laiko „buferine zona” tarp Vakarų ir Rusijos.
Tik po tokių išvedžiojimų D.Grybauskaitė paminėjo JAV paramą senajai Lietuvos Rytų partnerystės politikai, kurią pati anksčiau buvo nurašiusi.
Beje, apie daugiašalį susitikimą Vašingtone prezidentė kalbėjo tarsi apie dvišalį ar apie derybas, iš kurių būtent jai pavyko išspausti viską.
Pastangos bet kokia kaina išryškinti savo vaidmenį susitikime – suprantamos. Juk po to, kai prieš trejus metus D.Grybauskaitė arogantiškai atmetė B.Obamos kvietimą susitikti Prahoje kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių vadovų grupėje, daugelis prognozavo, kad Baltųjų rūmų durys jai užtrenktos amžiams.
Trijų Baltijos valstybių vadovų vizitas į Vašingtoną iš tiesų joms svarbus įvykis. Tiktai jo svarba – kiek kitokia, nei nupiešė Lietuvos prezidentė.
Pirmiausia šis susitikimas nerodė jokių naujų orientacijų ar lūžių JAV užsienio politikoje Vidurio ir Šiaurės Europos kryptimi, apie kuriuos niekas pasaulyje ir nekalba.
Priėmęs tris prezidentus B.Obama tiktai simboliškai patvirtino ankstesnius JAV prioritetus šiame regione.
Susitikimą apibendrinanti keturšalė deklaracija rodo, kad šis vizitas skirtas realios Baltijos valstybių integracijos į NATO pradžia laikytinos Baltijos chartijos pasirašymo 15 metų sukakčiai.
„Dar kartą patvirtiname”, „stipriname”, „tęsiame”. Šiais žodžiais deklaruojama, kad JAV tęsia tą patį paramos Baltijos valstybėms ir jų pagrindiniams prioritetams kursą, kurio ištakos – dar sovietmečiu Vašingtono vykdytoje Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacijos nepripažinimo politikoje.
Bene svarbiausia šio susitikimo žinia – JAV toliau rūpinsis energetiniu ir kariniu Baltijos valstybių saugumu, prie kurio jos ir pačios turi prisidėti skirdamos deramą finansavimą gynybai.
Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimas irgi paminimas, tačiau toli gražu nėra pagrindinis akcentas.
Kita vertus, svarbios ir trijų prezidentų vizitą, kuris buvo seniai suplanuotas, gaubusios šių dienų realijos. Vienos naudingos ne tik Lietuvai, bet ir Latvijai su Estija, kitos – ne visai.
Akivaizdu, kad JAV siekė paneigti pastaruoju metu joms reiškiamą kritiką užmiršus šį Europos pakraštį apskritai. Tai buvo ir aiškus signalas pretenzijas į buvusias okupuotas teritorijas reiškiančiai Rusijai, kuri elgiasi vis agresyviau.
Nepaisant šių pozityvių dalykų, buvo ir keli šaukšteliai deguto.
Tai, kad B.Obama net nesugebėjo taisyklingai ištarti Lietuvos prezidentės pavardės, o kai kurie pasaulio žiniasklaidos gigantai, pavyzdžiui, CNN, ją apskritai užmiršo, žinoma, tik detalės.
Tačiau ir tai netiesiogiai liudija, kad po SSRS griūties trys Baltijos sesės JAV vadovams ir jų rinkėjams toli gražu ne pats svarbiausias ar įdomiausias žaidėjas pasaulio arenoje.
Be to, svečių nuo Baltijos vizitas informaciniu požiūriu įvyko tokiu nepalankiu laiku, kad nepalankesnio nesugalvosi – JAV ir pasauliui balansuojant ant naujo karo Sirijoje ribos.
Nieko nuostabaus, jog pagrindinių žiniasklaidos priemonių atstovus domino ne šalia B.Obamos švytinti šviesiaplaukė politikė iš Europos užkampio, o tai, kada Amerika pagaliau smogs Sirijos režimui.
Tad kad ir kaip žiūrėsi, D.Grybauskaitės pastangos šį vizitą pavaizduoti kaip asmeninę sėkmę, gal net prilygstančią šiemet laimėtam Europos Sąjungos „Oskarui” – Karolio Didžiojo prizui, švelniai tariant, vargu ar pagrįstos.
Negana to, po tokių emocingų, bet netikslių prezidentės vertinimų Lietuva JAV akyse gali dar labiau sustiprinti kupinos ambicijų, bet provincialios šalies įvaizdį.
