Ministras sakė, kad šį klausimą ketinama aptarti per ketvirtadienį Vilniuje prasidėsiantį dviejų dienų ES ministrų susitikimą, bet neaišku, ar jame bus oficialiai paskelbta apie fondo steigimą.
„Nežinau, ar mes paskelbsime čia Vilniuje, ar ateityje, bet Rytų partnerystės dalyvavimo finansavimą mes norėtume stimuliuoti“, - trečiadienį sakė ministras.
Pasak jo, kai kurios šalys teigia, kad posovietinių valstybių dalyvavimą ES bendros saugumo ir gynybos politikos veikloje būtų galima remti ES lėšomis, užuot steigus atskirą fondą.
„Kai kurios šalys pasisako, kad jis turėtų būti finansuojamas tiesiog iš europinių pinigų, bet kol dar to nėra, mes neatsisakome savo iniciatyvos, kad galbūt bus keletas valstybių, kol atsiras europinis finansavimas didesnis, kad galėtume savo iniciatyva finansuoti“, - kalbėjo J.Olekas.
Jis teigė, kad iniciatyvą remia Didžioji Britanija ir dar kelios valstybės, kurių neįvardijo.
„Turime tvirtus patikinimus iš mūsų kolegų Jungtinės Karalystės ir dar keletą kitų, tačiau dar šiandien negaliu atsakyti - kai susitiksime, pašnekėsim, ar paskelbiame oficialiai apie steigimą, ar pasakysime tą vėliau“, - sakė J.Olekas.
Rugpjūtį ministerijos atstovai sakė, kad iš pradžių fondą galėtų sudaryti 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų). Jis būtų skirtas „remti partnerių šalių dalyvavimą ES Bendrosios saugumo ir gynybos politikos veikloje“.
ES Rytų partnerystės programoje dalyvauja šešios šalys - Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina.
Lietuva šių metų antrąjį pusmetį pirmininkauja ES Tarybai. Glaudesni ES santykiai su šiomis šešiomis posovietinėmis šalimis yra vienas iš Lietuvos pirmininkavimo prioritetų.
Dviejų dienų ES gynybos ministrų susitikimas VIlniuje prasidės ketvirtadienį, jame dalyvaus generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas ir ES išorės politikos vadovė Catherine Ashton.
J.Olekas sakė susitikime siūlysiantis, kad gruodį vyksiantis ES viršūnių susitikimas gynybos klausimais „duotų impulsą“ peržiūrėti prieš 10 metų patvirtiną Europos saugumo strategiją.
Ministras taip pat teigė, kad Lietuva suinteresuota gilesniu ES ir NATO bendradarbiavimu.
„Tai nėra kokia nors konkurencija tarp NATO ir ES, bet NATO ir ES tarptautinio saugumo srityje kaip tik gali vieni kitus papildyti ir pasiekti efektyvesnių rezultatų“, - sakė ministras.
