Ministras sakė, kad šį klausimą ketinama aptarti per
ketvirtadienį Vilniuje prasidėsiantį dviejų dienų ES ministrų
susitikimą, bet neaišku, ar jame bus oficialiai paskelbta apie fondo
steigimą.
„Nežinau, ar mes paskelbsime čia Vilniuje, ar ateityje, bet
Rytų partnerystės dalyvavimo finansavimą mes norėtume
stimuliuoti“, - trečiadienį sakė ministras.
Pasak jo, kai kurios šalys teigia, kad posovietinių valstybių
dalyvavimą ES bendros saugumo ir gynybos politikos veikloje būtų
galima remti ES lėšomis, užuot steigus atskirą fondą.
„Kai kurios šalys pasisako, kad jis turėtų būti finansuojamas
tiesiog iš europinių pinigų, bet kol dar to nėra, mes neatsisakome
savo iniciatyvos, kad galbūt bus keletas valstybių, kol atsiras
europinis finansavimas didesnis, kad galėtume savo iniciatyva
finansuoti“, - kalbėjo J.Olekas.
Jis teigė, kad iniciatyvą remia Didžioji Britanija ir dar
kelios valstybės, kurių neįvardijo.
„Turime tvirtus patikinimus iš mūsų kolegų Jungtinės
Karalystės ir dar keletą kitų, tačiau dar šiandien negaliu
atsakyti - kai susitiksime, pašnekėsim, ar paskelbiame oficialiai
apie steigimą, ar pasakysime tą vėliau“, - sakė J.Olekas.
Rugpjūtį ministerijos atstovai sakė, kad iš pradžių fondą
galėtų sudaryti 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų). Jis būtų
skirtas „remti partnerių šalių dalyvavimą ES Bendrosios saugumo ir
gynybos politikos veikloje“.
ES Rytų partnerystės programoje dalyvauja šešios šalys -
Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina.
Lietuva šių metų antrąjį pusmetį pirmininkauja ES Tarybai.
Glaudesni ES santykiai su šiomis šešiomis posovietinėmis šalimis
yra vienas iš Lietuvos pirmininkavimo prioritetų.
Dviejų dienų ES gynybos ministrų susitikimas VIlniuje
prasidės ketvirtadienį, jame dalyvaus generalinis sekretorius
Andersas Foghas Rasmussenas ir
ES išorės politikos vadovė Catherine Ashton.
J.Olekas sakė susitikime siūlysiantis, kad gruodį vyksiantis
ES viršūnių susitikimas gynybos klausimais „duotų impulsą“
peržiūrėti prieš 10 metų patvirtiną Europos saugumo strategiją.
Ministras taip pat teigė, kad Lietuva suinteresuota gilesniu
ES ir NATO bendradarbiavimu.
„Tai nėra kokia nors konkurencija tarp NATO ir ES, bet NATO ir ES
tarptautinio saugumo srityje kaip tik gali vieni kitus papildyti ir
pasiekti efektyvesnių rezultatų“, - sakė ministras.
