Tuomet Jonas Paulius II jau buvo pasaulinio lygio lyderis, kurio viešnagė kiekvienoje šalyje tapdavo svarbiu įvykiu.
Šis žmogus laikomas vienu svarbiausių komunistinės sistemos griovėjų Vidurio ir Rytų Europoje. Jis bendravo su tokiais aukštais komunistų veikėjais kaip Sovietų Sąjungos lyderis M.Gorbačiovas ar Lenkijos komunistų vadovas generolas W.Jaruzelskis.
Beje, pastarieji tuos susitikimus prisimena labai palankiai, o W.Jaruzelskis netgi tvirtino, kad jam teko atlikti ryšininko vaidmenį tarp popiežiaus ir Kremliaus.
Buvęs Lietuvos komunistų partijos vadovas, tuometis jau nepriklausomybę atgavusios valstybės prezidentas A.Brazauskas irgi ne kartą maloniai prisiminė popiežiaus viešnagę.
Beje, A.Brazauskas yra sakęs, kad šis vizitas turėjo įtakos ir kai kuriems veiksniams – kad kuo skubiau iš Lietuvos būtų išvesta Rusijos armija. Mat visi suvokė, kaip svarbu Šventajam Tėvui atvykti į kraštą, kuriame nėra okupacinės kariuomenės.
Jonas Paulius II garsėjo konservatyviu požiūriu į tikėjimą ir moralę. Jis nepritarė tos pačios lyties žmonių santykiams, juo labiau jų santuokai, abortams, eutanazijai. Vis dėlto ne tai būdavo svarbiausia jo vizitų metu.
Visi – nuo aukščiausio rango valstybės veikėjų iki paprastų žmonių, tiek tikinčių, tiek netikinčių, prisimena šilumą, sklidusią iš šio didžio žmogaus.
Būtent ta žmogiška šiluma sugebėjo ištirpdyti daug dešimtmečių kausčiusį ledą tarp didžiųjų pasaulio valstybių, sugriauti Berlyno sieną Europoje.
Šventasis Tėvas jautė išskirtinį ryšį su Lietuva, net kalbėjo lietuviškai.
Vatikano radijo lietuviškųjų laidų darbuotojai prisimena, jog praėjus vos kelioms dienoms po jo išrinkimo popiežiumi Jonas Paulius II prisipažino, kad dalis jo širdies yra Lietuvoje. O per šio popiežiaus inauguracijos kalbą nuskambėjo ir sveikinimas tikintiesiems Lietuvoje lietuviškai.
Bet pontifiko kelias į mūsų šalį nebuvo toks paprastas.
Jonas Paulius II norėjo atvykti į Lietuvą dar 1984 metais, minint šv.Kazimiero mirties 400-ųjų metinių sukaktį, bet sovietų valdžia nesutiko.
Todėl minėjimas buvo surengtas Vatikane, į jį sukvietus vyskupus iš viso pasaulio. Ten ne kartą minėtas lietuvių ir Lietuvos vardas. 1987 metais, kai Lietuvoje buvo minimas krikšto 600-asis jubiliejus, šiai progai skirti renginiai tuo pačiu metu vyko ir Vatikane.
1993-iaisiais pagaliau apsilankęs mūsų šalyje popiežius ragino Lietuvos žmones ir toliau išlaikyti tikėjimą. Bet jo kalbose buvo pabrėžiami ir daug platesni dalykai.
Susitikęs su inteligentijos atstovais Jonas Paulius II svarstė, kodėl Lietuva patyrė tokią žiaurią diktatūrą, kuri teisingumo ir lygybės vardu paniekino asmens, visuomenės laisvę ir orumą, ir ko reikia kuriant demokratinę valstybę.
Vilniuje bendraudamas su užsienio diplomatais popiežius ragino teikti visokeriopą paramą Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, taip pat įspėjo, kad didžiųjų valstybių interesai niekada neturi priversti mažos šalies tapti svetimos galios satelitu arba atimti iš laisvos tautos valią pačiai nulemti savo likimą.
Kalbėdamas Lietuvos jaunimui Jonas Paulius II priminė žodžius, kurie turėtų būti svarbiausi vertinant iš krikščioniškosios perspektyvos, – tai Meilė, Draugystė, Bičiulystė, Pareiga, Vyras, Moteris, Vedybos, Darbas, Duona, Džiaugsmas.
Savo maldose ir kalbose Šventasis Tėvas taip pat pabrėžė lietuvių ir lenkų santykių svarbą. Jis sakė, jog Aušros vartai yra viso krašto tikinčiųjų šventovė ir vienybės vieta, kur Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, kitų šalių krikščionys susiburia maldai Mergelės Marijos akivaizdoje, o Vilniaus arkikatedra yra lietuvių tautos širdis.
Verta pabrėžti, jog daugelis minčių, kurias prieš 20 metų popiežius reiškė savo viešnagės Lietuvoje metu, lieka aktualios ir šiandien.
Kyla vis daugiau iššūkių prigimtinėms žmogiškosioms vertybėms, lietuvių ir lenkų santykiai kelia didėjančią įtampą.
Vis dėlto pastaruoju metu tiek pasaulio katalikų bendruomenėje, tiek Lietuvoje vėl atsiranda vilties ženklų.
Romos popiežiumi išrinktas šilumą spinduliuojantis Pranciškus, siekiantis sugrąžinti Pranciškaus Asyžiečio požiūrį į krikščionybę ir į tikinčiuosius.
Yra permainų ir Lietuvoje. Vilniaus arkivyskupu šiemet tapo G.Grušas, ne vienus metus vadovavęs Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungai. Jam, kaip ir šviesaus atminimo kardinolui V.Sladkevičiui, nesvetimi ir lietuvybės reikalai, ir aktyvus Bažnyčios atstovų dalyvavimas visuomenės gyvenime.
Žmogiškoji šiluma ne mažiau svarbi už pačias tikėjimo tiesas. Jono Pauliaus II gyvenimas, jo apsilankymo Lietuvoje akimirkos byloja, jog tik su meile tariami žodžiai gali pabudinti žmones.
Lieka tikėtis, kad tų palaimintojo žodžių pasėtą grūdą bent dalis lietuvių jaučia ir praėjus 20 metų po istorinio vizito.
