349 iš 764 prokuratūros sistemoje dirbančių pareigūnų dalyvavo anoniminėje apklausoje, kurios rezultatai turėtų priversti susigūžti Generalinės prokuratūros vadovybę.
Tyrimą už savo lėšas užsakė seniai su prokuratūros vadovybe kovojanti prokurorų profesinė sąjunga.
Jos vadovai įsitikinę, kad iš D.Valio ir jį globojančios prezidentės Dalios Grybauskaitės rankų galutinai išmušė jų pagrindinį argumentą – esą pertvarkai, kuri naudinga, priešinasi tiktai savo šiltose vietose įpratę sėdėti „vadukai”, o ne dauguma prokurorų.
Vakar „Lietuvos ryto” paprašytas pakomentuoti profesinės sąjungos atliktą tyrimą D.Valys tepasakė apie šią apklausą žinantis, bet apie ją kalbėti neturintis laiko.
Vardijo laimėjimus
Dabartinė Generalinės prokuratūros vadovybė visą laiką įrodinėjo, kad 2010–2012 metais vykdytos reformos rezultatai tik teigiami.
Buvo vardijama, kad sėkmingai pertvarkyta pati Generalinė prokuratūra, perskirstytos prokurorų funkcijos, išplėsti jų įgaliojimai kuo ankstesnėje stadijoje pradėti ikiteisminio tyrimo kontrolę.
Be to, pasidžiaugta, kad apylinkių prokuratūros tiesiogiai įtrauktos į 5 teritorines apygardų prokuratūras, o pastarosiose dirbančių prokurorų darbas esą tapo labiau specializuotas pagal įvairias nusikaltimų rūšis.
Kaip laimėjimai pristatomi įdiegta „ilgalaikio planavimo sistema”, taip pat tai, kad sumažėjo vadovaujančių prokurorų ir prokurorų apskritai – atitinkamai nuo 190 iki 93 ir nuo 839 iki 764, o sumažinus vadovų ir perkėlus juos į žemesnes pareigas esą padidėjo bylas tiesiogiai tiriančių prokurorų skaičius.
Galiausiai reformos autoriai tvirtino, jog dabar taupomi ir efektyviau naudojami mokesčių mokėtojų pinigai.
Nuomonė – priešinga
Bet prokurorų profsąjunga, subūrusi apie porą šimtų narių, vadovaujama Alytaus apylinkės prokuratūros vadovo Stasio Kasiulio, visuomet tvirtino, kad vykdoma pertvarka yra kenksminga.
Maištininkai yra įsitikinę, kad struktūrinės pertvarkos – formalios ir beprasmės, o vieninteliai jų padariniai – prokurorų darbas tapo sudėtingesnis.
Be to, įžvelgiama, kad reforma atliekama tik norint įsiteikti Prezidentūrai, pataikauti visuomenėje gajiems stereotipams, kad iki pertvarkų prokuratūra dirbusi tik blogai.
Profsąjungos atstovai kaltina prokuratūros vadovus, kad į aukščiausius postus skiriami tik jiems lojalūs pataikūnai, o visoje sistemoje diegiama baimės prieš viršininkus ir politikus, prisitaikėliškumo atmosfera.
Du klausimų blokai
Savo argumentus prokurorų profesinė sąjunga pabandė pagrįsti užsakiusi specialų tyrimą, kuriam vadovavo žinomas psichologas profesorius Gintautas Valickas, besispecializuojantis teisės, socialinės ir asmenybės psichologijos srityje.
Tyrimo pagrindas – anoniminė apklausa, kurios metu į daugiau nei pustrečio šimto klausimų sutiko atsakyti 349 prokurorai.
Generalinei prokuratūrai atstovavo 31 prokuroras, 226 respondentai dirba apylinkių, 92 – apygardų prokuratūrose.
Klausimyną sudarė du pagrindiniai blokai: viename buvo klausimai apie požiūrį į pertvarkų rezultatus, kitame – apie tai, ar prokurorai darbe patiria didesnį ar mažesnį stresą.
Atsakydami į klausimus prokurorai savo poziciją vienais atvejais turėjo įvertinti nuo 1 iki 5, kitais – nuo 1 iki 7 balų.
Pavyzdžiui, jeigu vertindamas reformą respondentas rašė nuo 4 iki 7 balų, tai reiškė atitinkamai nuo „veikiau sutinku” iki „visiškai sutinku”, o tarp 3 ir 1 – nuo „veikiau nesutinku” iki „visiškai nesutinku”.
Panašiai apklausos dalyviai savo nuomonę galėjo pareikšti apie didėjantį prisitaikėliškumą.
Išvados – į vienus vartus
Dominuojantis daugumos respondentų požiūris buvo nustatytas išvedant visų atsakymų balų vidurkį.
Sudėtingomis formulėmis, skaičiavimais, gausiomis nuorodomis į mokslinę literatūrą pagrįsto tyrimo pagrindinės išvados beveik vienareikšmiškos.
Pavyzdžiui, teigiamų reformos padarinių vertinimo vidurkis – tiktai 2,70 balo, o neigiamų – net 5,59 iš 7.
Daugelis apklausos dalyvių linkę sutikti ir su tuo, kad prokuratūroje padaugėjo prisitaikėliškumo. Tokių vertinimų vidurkis – 4,98 iš 7 balų.
Tyrimo autoriai priėjo prie išvados, kad prognozuotų teigiamų reformos padarinių pasiekti nepavyko, struktūriniai sistemos pokyčiai buvo iš esmės formalūs, pertvarka nepanaikino funkcijų dubliavimo, neleido optimaliai panaudoti pinigų, be to, nepagerino mikroklimato.
Darbe patiriamas stresas
Atsakymai apie savijautą atskleidė, kad dauguma prokurorų darbe patiria vidutinio stiprumo stresą, nors yra ir tokių, kurie išgyvena labai stiprų.
Stresą kelia, pavyzdžiui, būtinybė tirti ir kontroliuoti keliasdešimt bylų, užkrauta atsakomybė už ikiteisminius tyrimus, padidėjęs techninio darbo krūvis, viešumoje įžvelgiamas politikų abejingumas prokurorų problemoms.
Beje, labiau neigiamai reformą vertina ir didesnį stresą patiria apylinkių prokuratūrose dirbantys prokurorai.
Į vadovus vilčių nebededa
– Ką dabar darysite su šiuo tyrimu? Kas iš to, kad jis atliktas? – „Lietuvos rytas” paklausė prokurorų profesinės sąjungos vadovo S.Kasiulio.
– Svarbiausia, kad tyrimas parodė, kaip ne kokie nors pavieniai asmenys, o visa prokurorų bendruomenė vertina reformos rezultatus.
Dabar mes planuojame kreiptis į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kad jis išanalizuotų ir apsvarstytų ne tik šį tyrimą, bet ir padėtį prokuratūroje apskritai.
Manome, kad tiek komitetas, tiek Seimas, kaip įstatymų leidėjas, galėtų grįžti prie įstatymų, kuriais buvo reglamentuota ir pagrįsta prokuratūros pertvarka, ir juos taisyti.
Tai, mūsų nuomone, reikia daryti kuo skubiau.
– Kitaip sakant, jūs nededate jokių vilčių į prokuratūros vadovus ir nesitikite, kad šį kartą jie atsižvelgs į jūsų kritiką ir siūlymus?
– Tikrai ne. Juk mes ne kartą prokuratūros vadovybę raginome įsiklausyti ir į kitą nuomonę, pagaliau imti iš tiesų bendrauti su pačiais prokurorais.
Tačiau į bet kokius mūsų pasiūlymus, į kritiką niekada nebuvo atsižvelgta ar bent įsiklausyta.
– Prokuratūros vadovybė teigė, kad vykdant pertvarką buvo remtasi kitų šalių, pavyzdžiui, Danijos, patirtimi.
– Taip, tai – mėgstamas D.Valio argumentas. Tačiau pas mus prieš reformą net nebuvo atlikta prokurorų apklausa, siekiant sužinoti, kaip jie mato situaciją, ką galėtų pasiūlyti, ko reikėtų siekti ar vengti.
Tuo metu Danijoje tai buvo daroma, nes tai savaime suprantama ir natūralu. Tad ką čia daugiau kalbėti?
Atspindima daugumos apklaustųjų nuomonė
Gintautas Valickas
Psichologas
„Tyrimą rengėme ilgai ir kruopščiai. Pirmiausia dėl to, jog prokurorai labai norėjo anonimiškumo ir siekė, kad jis būtų kuo labiau garantuotas. Tad reikėjo pašalinti viską, kas galėjo leisti bent šiek tiek aiškiau nustatyti konkretaus respondento asmenybę.
Bet kokiu atveju esu įsitikinęs, kad tyrimo rezultatai itin reprezentatyvūs ir aiškūs. Jie atspindi daugumos apklaustųjų nuomonę ir savijautą.
Viena, kai apie tokius dalykus reiškiamos šiaip nuomonės, ir visai kas kita, kai jos pagrindžiamos tyrimu, apimančiu pusę visų šalies prokurorų.
Manau, tyrimo rezultatai labai rimti ir jų nepaisyti negalima. Bent protingas vadovas neturėtų teisės taip pasielgti.”
Domėsis profesinės sąjungos atliktu tyrimu
Julius Sabatauskas
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas
„Žinau, kad prokurorų profsąjunga tokį tyrimą atliko, bet jo dar nemačiau. Bet kokiu atveju galiu garantuoti, kad mes tuo tyrimu domėsimės.
Apie prokuratūros pertvarkas ne kartą esame kalbėję ne tik su jos vadovybe, bet ir su profesinės sąjungos atstovais, tad gerai žinome jų nusiskundimus bei nuogąstavimus. Tačiau situaciją reikėtų vertinti įdėmiau, kai atliekamas toks tyrimas ir pateikiamas rimtas dokumentas.
Kalbėti apie galimybę sugrįžti prie reformos ir ją reglamentavusių įstatymų dabar sunku. Bet kokiu atveju dėl to reikėtų susitarti su prokuratūros vadovais. Juk be to mes negalėtume nieko daryti.
Kita vertus, visas šis šurmulys paskatins įdėmiau pažvelgti ir į kitą barą – teismus po jų reformos, kuri taip pat susijusi su prokuratūros pertvarka.”
