Į Naujininkus – geležiniu mirtininkų keliu

Iešmininkų, Tunelio ir Burbiškių gatvių gyventojų pasirinkimas nepavydėtinas. Norėdami patekti į Naujininkuose esančias mokyklas ir parduotuves, jie arba turi keliauti 3 kilometrus aplink, arba tiesiai per geležinkelį ir rizikuoti sumokėti baudą.

Tiesiai per geležinkelį – tik keliasdešimt metrų. Aplinkui, per įrengtą tiltą, būtų net trijų kilometrų atstumas.<br>D.Umbraso nuotr.
Tiesiai per geležinkelį – tik keliasdešimt metrų. Aplinkui, per įrengtą tiltą, būtų net trijų kilometrų atstumas.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Artūras Jančys

Sep 7, 2013, 6:00 AM, atnaujinta Mar 1, 2018, 12:39 PM

Tunelio gatvėje gyvenantis Aleksandras kiekvieną dieną eina į parduotuvę Šaltkalvių gatvėje rizikuodamas pakliūti po traukiniu arba Geležinkelio inspekcijos pareigūnams sumokėti baudą už geležinkelio perėjimą draudžiamoje vietoje.

Iešmininkų, dalyje Tunelio gatvės ir Burbiškių medinukuose gyvenantys vilniečiai nuo seno taip vargsta, oro uosto link nusidriekusios geležinkelio atkarpos atkirsti nuo pagrindinio Naujininkų rajono masyvo.

Į mokyklas – per bėgius

„Buvo surinkti gyventojų parašai, kreipėmės į „Lietuvos geležinkelius“ ir miesto savivaldybę, prašėme įrengti perėją.

Įsivaizduokite, mūsų vaikai eina į rusų, lenkų ir lietuvių mokyklas Naujininkuose, nuolat turime juos prižiūrėti, kad nepakliūtų po traukiniu.

Kelis gyventojus policija ir Geležinkelio inspekcija nubaudė po 50 litų“, – guodėsi Burbiškių gyventoja Jadvyga Kurčevska.

Ji paaiškino, kad, norint legaliai patekti į Naujininkus, reikia apie tris kilometrus kulniuoti iki tilto per geležinkelį Švitrigailos gatvėje arba važiuoti ten iš Gerosios Vilties stotelės su dviem persėdimais.

Todėl Burbiškių gyventojai Naujininkuose esančių Prūsų ir Šaltkalvių gatvių link eina skersai geležinkelį, nepaisydami lentelės su užrašu „Pašaliniams vaikščioti griežtai draudžiama“.

Nuolat rizikuoja gyvybe

Praėjusį trečiadienį „Sostinės“ žurnalistų akyse per trumpą laiką per bėgius į vieną ir į kitą pusę perėjo apie 20 žmonių. Iš jų trečdalis atrodė gerokai įkaušę jau 11 valandą ryto. Tiesa, pastaruoju metu čia nebuvo užregistruota nelaimingų atsitikimų.

Judėjimas čia tikrai didelis. Per bėgius traukia būriai ir iš pagrindinės Naujininkų dalies.

Jiems patogu patekti į darbovietes Savanorių prospekto zonoje. Kirtus Iešmininkų gatvę, nusileidus nuo kalvos, patenkama į Gerosios Vilties gatvę ir Savanorių prospektas jau čia pat.

Maža to, draudžiamoje vietoje bėgius peržengia ir geležinkelių infrastruktūros darbininkai, gyvenantys Naujininkuose.

Grotų ant vamzdžio nebeliko

Burbiškių rajono gyventojų padėtis panaši kaip ir Zuikių bei aplinkinių gatvelių gyventojų Paneriuose.

Jie, taip pat moksleiviai, į miestą patekti gali tik eidami per bėgius arba lįsdami pro lietaus kanalizacijos vamzdį. „Lietuvos geležinkeliai“ pernai vamzdį buvo užvirinę grotomis. Šiais metais prieš rugsėjo 1-ąją grotų jau nebebuvo.

Kol Naujininkų ir Panerių gyventojai nutrūktgalviškai laksto bėgiais ir lietaus kanalizacijos vamzdžiu, Vilniaus savivaldybė ir „Lietuvos geležinkeliai“ tarpusavyje aiškinasi, kas turi pasirūpinti atskirties zonoje atsidūrusiais gyventojais.

Tunelis – valdžios rūpestis?

Vilniaus miesto savivaldybės Eismo priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojas sakė, kad miesto valdžia kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, nurodydama, kuriose geležinkelio vietose turėtų būti įrengtos požeminės perėjos.

Tarp jų – šalia Zuikių gatvės, tarpstotyje Vilnius–Paneriai, ir šalia Iešmininkų gatvės. Ministerija šį darbą pavedė „Lietuvos geležinkeliams“.

„Lietuvos geležinkelių“ vyriausiasis saugos inspektorius Andrius Janušauskas įsitikinęs, kad tai padaryti turi savivaldybė.

„Geležinkelis nutiestas dar XIX amžiuje, kai bėgiais perkirsto kvartalo Paneriuose nebuvo. Jeigu savivaldybė išdavė leidimus statyti namus netinkamoje vietoje, ji ir turi pasirūpinti gyventojų patogumais, įrengti požeminę perėją“, – įsitikinęs A.Janušauskas.

Kalbant apie Panerius, šis argumentas gal ir turi pagrindo.

Tačiau namai Iešmininkų gatvėje, Burbiškėse buvo pastatyti dar lenkų okupacijos metais ir sovietmečiu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.