Beveik visą gyvenimą šiame Sodų gatvės name praleidęs 70 metų Gintautas Lagunavičius šį smaugiantį mokestį nustojo mokėti praėjusių metų pradžioje, mat jis padidėjo maždaug 9 kartus.
Kai nesumokėtų pinigų suma pasiekė 2925 litus, namą prižiūrinti miesto savivaldybės įmonė Kauno komunalinis ir butų ūkis kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo.
Į kauniečio duris jau pasibeldė teismo antstolis ir pranešė prastą žinią – rugsėjo mėnesį G.Lagunavičius gaus mažesnę pensiją, nes iš jos bus išskaičiuota dalis skolos. Nors ji toliau auga, vis dėlto iš pensininko pajamų bus išskaičiuojama mažesnė suma, negu reikalaujama sumokėti kaupiamojo mokesčio.
Patarė nesvajoti apie remontą
„Kada aš pasinaudosiu kaupiamojo mokesčio pinigais, jeigu jau įžengiau į aštuntą dešimtmetį? Namas baigia smegti į žemę, o net menkiausi remonto darbai vertinami tūkstančiais litų?“ – klausė G.Lagunavičius.
Jo abejones patvirtino viena savivaldybės tarnautoja, pareiškusi neva šio pastato dėl labai prastos būklės išvis niekas nesirengia remontuoti.
Prieš du dešimtmečius šalies gyventojams buvo suteikta teisė privatizuoti gyvenamuosius būstus už investicinius čekius, tačiau G.Lagunavičius tokios galimybės neturėjo, mat pastatas buvo avarinės būklės.
Šis medinukas Šančių rajone iškilo prieš 100 metų – 1913-aisiais. Iš pradžių jame veikė saldainių gamybos cechas. Meksikoje gyvena buvusių pastato savininkų palikuonis Jorge’as Lancmanas, tačiau senelių turtą apžiūrėjęs vyriškis atsisakė į jį bet kokių pretenzijų.
Kauno savivaldybės specialistų išduotame gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimo lape nurodyta, kad pastato gyvavimo trukmė – 70 metų. Paprasčiau kalbant – jis turėjo sugriūti dar 1983 metais.
G.Lagunavičius nustojo mokėti kaupiamąjį mokestį praėjusių metų pradžioje, kai jis buvo drastiškai padidintas. Po to, kai teismas užfiksavo skolos sumą, ji didėjo ir toliau, o šiuo metu siekia 4661 litą.
Verčiamas galvoti apie darbą
Vyriškis kiekvieną mėnesį gauna 750 litų pensiją, kartu įsikūrusi sesuo 77 metų Aldona Birutė Jurašiūnienė – dar mažiau, todėl pensininkai verčiasi labai sunkiai. Name deklaruota ir G.Lagunavičiaus sūnaus gyvenamoji vieta, tačiau jis čia retai pasirodo.
„Kiekvieną dieną svarstau, kaip gauti pinigų ir kur ieškoti pagalbos“, – kalbėjo kaunietis. Lėšų reikia vaistams, o žiemą itin didelę biudžeto dalį sudaro išlaidos malkoms.
Du infarktus patyręs ir operacijas iškentęs G.Lagunavičius tvirtina negalįs dirbti sunkių fizinių darbų, tačiau vis dažniau pagalvoja apie tokią galimybę, kad išgyventų.
Nepavyksta sušildyti būsto
G.Lagunavičius skyrė nemažai asmeninių lėšų būstui pagerinti – įvedė vandentiekį, įrengė tualetą, paklojo naujas grindis, dažė ir tapetavo sienas. Šilto vandens nėra, bet gelbsti už kiemo tvoros veikianti pirtis.
Sunkiausia ištverti žiemą. Sudūlėjusiame name įrengta sena krosnis neapšildo kambarių. Šalčiausiomis dienomis oro temperatūra pastato viduje neviršija 13–14 laipsnių. Šiluma išeina pro nesandarius langus, sienas, stogą.
Kodėl kaunietis neprašė savivaldybės skirti kitą socialinį būstą? Vyriškis tvirtina nenorįs rizikuoti, nes nežinia, kur gali pakliūti. Jis daugybę kartų skaitė apie itin nemalonias situacijas, kuriose atsiduria socialinį būstą gavę žmonės.
„Geriau suvarytų senelius į vieną koncentracijos stovyklą – visiems būtų lengviau“, – piktinosi kaunietis.
Kaupti – visiems privalu
Savivaldybės valdomos įmonės Kauno komunalinio ir butų ūkio teisininkė Kristina Bajarūnienė tvirtina, kad kaupiamojo mokesčio dydis skaičiuojamas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytą įsakymą ir pateiktas formules.
Kaupiamasis mokestis pernai smarkiai padidėjo visoje šalyje – tai lėmė net ne savivaldybės, o šalies Vyriausybės sprendimai.
Kiekvieno namo gyventojai lėšas kaupia atskirai, o darbai atliekami, kai jų pageidauja daugiau kaip 50 procentų būstų savininkai. Pastatas gali būti remontuojamas ir tuomet, kai jis neatitinka statybos techninio reglamento.
Dažniausiai kaupiamojo mokesčio pinigai leidžiami stogo, laiptinės, lauko durų remontui. Lėšos naudojamos ir ypatingais atvejais, kai gyventojams reikia pagalbos dėl avarijos, gamtos stichijų padarytos žalos.
G.Lagunavičiaus atvejis šiek tiek išskirtinis, mat jis vienas moka pinigus į viso namo remonto ir priežiūros fondą. Tarpininkas šiuo atveju lyg ir nereikalingas, nes gyventojas tiesiogiai galėtų skirti savo pinigus remontui.
„Civilinis kodeksas nenumato išimčių – visi gyventojai privalo kaupti lėšas būsto priežiūrai“, – aiškino K.Bajarūnienė.
Darbai pradedami, jeigu sukaupta bent pusė reikalingų pinigų. Kas turėtų sumokėti trūkstamą jų dalį? K.Bajarūnienės nuomone, šiuo atveju pastato savininkė yra miesto savivaldybė, todėl ji ir turėtų prisidėti savo lėšomis.
Siūlo dvi geras galimybes
Tačiau savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Steponas Vaičikauskas patvirtino tai, ką jau buvo girdėjęs G.Lagunavičius: avarinės būklės namai neremontuojami.
Savivaldybei priklauso apie 80 tokių būstų, o dar apie 150 butų būtina ir galima suremontuoti. Tai numatyta padaryti šiais ir kitais metais.
S.Vaičikausko nuomone, G.Lagunavičius galėtų įsigyti iš savivaldybės nuomojamą būstą ir tai kainuotų vos kelis tūkstančius litų. Savivaldybės atstovo skaičiavimai remiasi kitais įvykusiais sandoriais, mat šiemet tokia galimybe pasinaudojo dvi dešimtys kauniečių šeimų.
Norint pirkti nekilnojamąjį turtą reikia pateikti prašymą savivaldybei, o sprendimą priima taryba.
S.Vaičikauskas patarė name įsikūrusiems gyventojams pateikti pajamų deklaracijas, mat jiems galėtų būti skirtos kompensacijos. Sodų gatvėje esančiame name įsikūręs kaunietis dabar kiekvieną mėnesį kartu su administravimo mokesčiu turi mokėti 248 litus, o pritaikius kompensaciją suma sumažėtų iki 99 litų.
„Gyventojai taip pat turėtų savimi pasirūpinti ir išnaudoti suteikiamas galimybes, negalime už juos atlikti visų darbų“, – svarstė S.Vaičikauskas.
Griauti, remontuoti neverta
Prieš mėnesį Kauno meras Andrius Kupčinskas paskelbė drąsią idėją – visiškai susenusius namus reikėtų nugriauti ir jų vietoje statyti naujus.
Projekto sėkmę esą lemtų gerokai padidintas naujų gyvenamųjų namų aukštingumas patraukliose miesto vietose.
A.Kupčinskas mano, kad dėl teisinių niuansų pirmiausia reikėtų griauti namus, kuriuose didžioji dalis butų priklauso savivaldybei ir jie paversti socialiniu būstu.
Daugiausia rūpesčių kelia griaunamo namo gyventojų iškeldinimas ir kito būsto jiems paieška pirminiame projekto etape.
Mero nuomone, Kauno daugiabučiams atnaujinti iš viso reikėtų 4–5 mlrd. litų, todėl gauti tokią sumą yra nerealu, o kai kurių pastatų atnaujinimas tik atidėtų problemas 10–20 metų.
Atkakli moteris pasiekė pergalę
Kauno savivaldybei priklauso 4600 socialinių būstų, tačiau eilės jį gauti šiuo metu laukia apie 3,7 tūkst. kauniečių.
Šiemet už Vyriausybės skirtus 2,5 mln. litų mieste ketinama įsigyti dar apie 20 butų.
Kaunietė 7 vaikų motina taip pat ilgai stovėjo eilėje, tačiau valdininkai kartojo negalintys padėti gausiai šeimynai.
Pabūgusi atsidurti gatvėje, moteris pati pradėjo ieškoti būsto ir labai greitai aptiko dešimtis tuščių savivaldybei priklausančių butų.
Savivaldybės atstovai tikino neva dauguma būstų netinkami gyventi, tačiau vis dėlto skyrė kaunietei ir jos atžaloms vieną atrastą butą.
