Jis su užkrečiamu užsidegimu kalba apie realias galimybes ir būtinybę ugdyti verslumą. Visame pasaulyje žinomų inovacijų vadybos bestselerių autorius, buvęs Harvardo, Bostono universitetų dėstytojas, vienas iš svarbiausių Pasaulio ekonomikos forumo mąstytojų inovacijų temomis tikina besižavintis Lietuva ir jos išsilavinusia visuomene.
- Kiek savo akademinės karjeros metų paskyrėte žinių, inovacijų vadybai ir koks yra jūsų didžiausias atradimas?
- Per daugiau nei dvidešimt metų dėsčiau ir dirbau su įvairiomis ekonomikos ir vadybos kombinacijomis. Dvylika metų paskyriau išskirtinai tyrimams, publikacijoms ir paskaitoms visame pasaulyje apie naujų įmonių kūrimą remiantis mano įžvalgomis.
Aš įgijau ekonomikos daktaro laipsnį, mano disertacijos tema buvo žaidimų teorijos taikymas įmonių strategijoms kainų diferenciacijos srityje. Ilgainiui supratau, kad vadybos mokslas gerokai stokoja analizės būdų – be atvejo studijos ir dvimačių matricų jų kaip ir nėra.
Maždaug prieš dvylika metų po vieno amerikiečių profesoriaus konsultacijų ir jo sukurto inovacijų modelio pristatymo pajutau įkvėpimo kibirkštį ir ilgam susidomėjau verslumo ir inovacijų idėjomis.
Galvojau, kad šis modelis gali būti ženkliai patobulintas ir taptų žymiai tikslesnis, jei pasiskolintume keletą metodų iš ekonomikos. Būtent tai aš ir padariau, sukūręs integruotą inovacijų modelį, kurį pristatau savo seminaruose ir kuriam yra sukurta speciali programinė įranga. Ko gero, tai ir yra vienas iš svarbesnių mano profesinio gyvenimo pasiekimų.
- Esate termino entresutra autorius (antreprenerystė ir sutra, indiškuose religiniuose tekstuose naudojamas terminas). Kas jus įkvėpė jį sukurti ir ką išties slepia jo reikšmė?
- Sutra yra aforizmas arba aforizmų grupė, pažodžiui reiškia gija arba linija, siejanti kelis objektus. Jis labai panašus į lotynišką žodį suere arba anglišką siūti (sew arba suture, kalbant apie chirurgines siūles).
Mano knyga šiuo pavadinimu jau beveik baigta, joje pateikti tarpusavyje susieti skirtingi dalykai nuo istorijos iki psichologijos, sociologijos, ekonomikos ir vadybos. Juos jungia verslumo ir inovacijų procesams skirtos įžvalgos. - Kap manote, ar verslininkais, entrepreneriais gimstama ar juos įmanoma išugdyti?
- Žinoma, tikiu, kad yra šiek tiek žmonių, gimusių pradėti pokyčius ir kažką kurti, nebūtinai savo firmą. Tačiau yra daugybė kitų, kurių elgesį galima paveikti, pavyzdžiui, per išsilavinimą ir ypač per bendrą visuomeninę kultūrą, neformalias socialines normas.
- Vykdėte ekonomikos tyrimus bent trijuose skirtinguose žemynuose – nuo Kalkutos iki Harvardo, Bostono universitetų, galiausiai persikėlėte į Portugaliją. Kokius ryškiausius inovacijų ir žinių valdymo verslo skirtumus matote tarp Europos, Azijos ir JAV?
- Azija daugeliu požiūriu nėra inovatyvus kontinentas, ypač atmetus Japoniją ir Pietų Korėją. Pagrindinis daugelio šalių, įskaitant ir Indiją, principas yra stengtis pasivyti naujas tendencijas, bet ne pastūmėti pačias naujoves. Žinoma, situacija sparčiai keičiasi.
Kalbant apie JAV, ten galioja visiškai kitoks požiūris. Bendrąja prasme, siekiama peržengti egzistuojančias ribas, sukurti naujas prekes ar paslaugas, dažnai sujungiant jau egzistuojančių produktų savybes.
Europoje turime itin inovatyvių bendrovių, bet dar trūksta drąsos ir pasitikėjimo tyrinėti naujus horizontus.
- Kiek žinau Jūsų atvykimas į Europos žinių valdymo konferenciją Kaune nėra pirmasis atvykimas į Lietuvą. Kaip jūs matote Lietuvą ir Baltijos region Europos inovacijų žemėlapyje šiandien ir ateityje?
- Esu tikras Lietuvos gerbėjas, žinoma, čia yra dar reikia daug nuveikti. Tikiu vietos potencialu, susižavėjau labai išsilavinusiu jaunimu, baigusiu universitetus, verslumo idėjomis, kurios pradėtos sėkmingai įgyvendinti. Žinoma, erdvės tobulėjimui tikrai yra, ypač kalbant apie politinius sprendimus.
- Savo pranešimuose su ironija cituojate tradicinius stambių rimtų kompanijų misijos apibrėžimus. Kaip turėtų būti skambėti ideali šių dienų inovatyvios bendrovės misija? - Idealiu atveju misijos apibrėžime turi būti išdėstyta kažkas įkvepiančio, pavyzdžiui, darbuotojo, kaip inovatyvių idėjų šaltinio įvertinimas, kalbama apie atsakomybę, paminima naujų ribų paieška.
- Esate keturių vaikų tėvas. Kaip manote, kiek “inovatyvus” esate šeimoje?
- Manau, tikrai nesu toks inovatyvus, koks turėčiau būti. Ne taip paprasta suvaldyti ir suderinti keturių vaikų dažnai tarpusavyje konkuruojančius interesus ir tuo pačiu metu stengtis įdiegti jiems tam tikras vertybes. Šioje srityje sėkmės dar nesulaukiau.
