Melagingą pažymą D.Kedžiui išdavę buvę Kauno policijos komisariato pareigūnai Rasa Kairienė ir Egidijus Kuckailis tebemina teismų slenksčius. Apie tai rašo „Lietuvos rytas“.
Laimutė Stankūnaitė ir jos tėvai įsitikinę, kad šalia jų teisme turėtų būti ir dar viena teisiamoji – teisėja M.Remeikienė.
„Ji taip pat turėtų sėdėti teisiamųjų suole. Turbūt iki šiol nė vienas teismas per parą niekuo nekaltinamai motinai nėra uždraudęs matytis su savo vaiku”, – piktinasi L.Stankūnaitės tėvas Stasys Stankūnas.
Įvykis vijo įvykį
Teismui visiškai išteisinus Andrių Ūsą, L.Stankūnaitei atsirado galimybė susipažinti su tariamos pedofilijos ir kitų su ja susijusių bylų medžiaga.
Vienas šių dokumentų nustebino daugiau nei šešerius metus už teisę auginti savo dukrą kovojusią moterį ir jos tėvus.
Paaiškėjo, kad 2008 metų pabaigoje D.Kedžio ir jo sesers, nuo teisėsaugos Čikagoje pasislėpusios Neringos Venckienės įpūstas pedofilijos skandalas rutuliojosi beprotišku greičiu.
2008 metų gruodžio 19 dieną, penktadienį, net neapžiūrėję tariamos mergaitės tvirkinimo vietos ir neapklausę liudytojų R.Kairienė su E.Kuckailiu D.Kedžiui išdavė pažymą, kurioje nurodė, jog L.Stankūnaitė ir A.Ūsas mažametę tvirkino Stankūnų namuose.
Lyg tik ir laukęs šios pažymos, pirmadienį, gruodžio 22 dieną, D.Kedys nuskubėjo į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl motinos valdžios apribojimo.
„Akivaizdu, kad atsakovė su savo draugu ar sugyventiniu tvirkindama dukrą piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku ir tokiu amoraliu elgesiu daro žalingą įtaką dukrai.
Nėra abejonių, kad kol vyksta ikiteisminis tyrimas ir bus išnagrinėta baudžiamoji byla, būtina laikinai apriboti L.Stankūnaitės motinos valdžią dukrai D.K.”, – teigė D.Kedys savo ieškinyje.
Kol byla dėl motinos valdžios apribojimo bus išnagrinėta, D.Kedys paprašė teismo imtis pačios griežčiausios priemonės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones L.Stankūnaitei ir uždrausti jai iš viso matytis su dukra.
Nutartis priimta žaibiškai
Gavus D.Kedžio ieškinį tą pačią dieną pradėta civilinė byla, o jau kitą dieną, gruodžio 23-iąją, M.Remeikienė priima nutartį – uždrausti L.Stankūnaitei matytis su dukra iki civilinės bylos išnagrinėjimo.
Nutartis priimta rašytinio proceso tvarka – L.Stankūnaitės neinformavus nei apie gautas D.Kedžio pretenzijas, nei pranešus apie planuojamą posėdį.
Į teismą nebuvo pakviesti net Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, kurių dalyvavimas nagrinėjant su vaikais susijusias bylas yra privalomas.
Sužinojo daug vėliau
Apie tai, kad jai yra uždrausta matytis su dukra, L.Stankūnaitė išgirdo iš D.Kedžio advokato, N.Venckienės vyro Aido Venckaus.
„Tau iš viso uždrausta matytis su vaiku”, – pratarė A.Venckus gruodžio 30-ąją, kai iš A.Ūso sužinojusi apie jos dukros apklausą L.Stankūnaitė atvyko į policijos komisariatą pasimatyti su dukra.
„Rankos, kojos nutirpo”, – tą akimirką prisiminė moteris.
Iš policijos komisariato ji nuskubėjo į Kauno miesto apylinkės teismą, tačiau niekas su ja nesileido į kalbas.
Kad A.Venckus sakė teisybę, L.Stankūnaitė įsitikino tik 2009 metų sausio 5 dieną, kai iš teismo gavo oficialų atsakymą apie D.Kedžio ieškinį ir jai taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Kodėl taip skubėta?
R.Kairienės ir E.Kuckailio byloje M.Remeikienė buvo apklausta kaip liudytoja.
Teisme teisėja teigė, kad uždrausdama L.Stankūnaitei matytis su dukra rėmėsi D.Kedžio ieškiniu, teisiamų pareigūnų išduota pažyma bei kita bylos medžiaga.
Kokia ta medžiaga, M.Remeikienės niekas nepaklausė, bet, kaip matyti iš D.Kedžio teismui kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų, jokios kitos bylos medžiagos teisėja neturėjo ir negalėjo turėti.
Kodėl nutartis buvo priimta taip skubiai?
„Po to buvo kelios ne darbo dienos”, – paaiškino M.Remeikienė.
Toks skubėjimas nėra pateisinamas
Gintaras Kryževičius
Aukščiausiojo teismo pirmininkas, Teisėjų tarybos pirmininkas
„Civilinio proceso kodeksas numato, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti priimtas per tris darbo dienas nuo ieškinio pateikimo datos.
Kadangi kalbama apie vaiką, teisėjas privalėjo išsikviesti Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistus, kurie duotų savo paaiškinimus dėl ieškinio, pateiktų skubos tvarka savo išvadas, paaiškintų, ar ten kas nors buvo, ar tikrai yra rimtas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teisiniu formaliu požiūriu teisėjas lyg ir turėjo teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau tokių klausimų taip greitai spręsti negalima, nebent Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados buvo pateiktos kartu su ieškiniu.
Jei ne, teisėjas privalo klausimą išspręsti žiūrėdamas į konkrečių aplinkybių kontekstą, ar tikrai motina amoraliai elgiasi, kaip nurodoma ieškinyje, ar yra surinkti objektyvūs, tai įrodantys duomenys?
Jei ikiteisminis tyrimas tik pradėtas, motinai įtarimai nepareikšti, ji neapklausta, kaip teisėjas galėjo nustatyti, kad buvo taip, kaip rašo ieškovas? Iš ko jis nustatė, jei nėra sprendimo kitoje byloje ar įsiteisėjusio nuosprendžio? Juk ieškovas gali piktnaudžiauti, keršyti.
Tokios bylos ir tokie sprendimai nėra priimami per dieną, todėl teisėjo skubotumas neatsižvelgus į visumą nėra pateisinamas.”
