Miesto švietimo ir ugdymo įstaigų strategai teigia, kad skaičiuojant į mokyklas turėjusius ateiti, tačiau jose nepasirodžiusius mokinius esama nemažos painiavos.
Baugią statistiką esą išpučia tai, kad tėvams leidžiama savo atžalas vienu metu užregistruoti pretendentais į kelias mokymo įstaigas.
Mokiniui atvykus į vieną pasirinktų mokyklų, jis ir toliau lieka kitų ugdymo įstaigų sąrašuose, o pedagogams tenka nelengva užduotis – aiškintis, ar jų mokykloje nesirodantis „pražuvėlis“ nesimoko kitoje.
Tėvai prašo pagalbos
Praėjusį pirmadienį, pirmąją mokslo metų dieną, vien S.Lozoraičio mokykloje į pamokas neatėjo 5 vaikai.
Švietimo įstaigos direktorė Klavdija Kovalenkina pasakojo, kad bene daugiausia vargo turima ne tik su mokyklą lankyti vengiančiais moksleiviais, bet ir su jų tėvais.
„Pasitaiko nemažai atvejų, kai tėvai skundžiasi negalintys nieko padaryti, kad jų vaikas eitų į mokyklą. Tenka apgailestauti, jog tokiais atvejais jų pastangų būna labai mažai. Kiti patys kreipiasi į mus ir prašo pagalbos“, – sakė mokyklos vadovė.
Pasak pedagogės, mokyklą lankyti vengiančių vaikų skaičius priklauso ir nuo juos neigiamai veikiančių bendraamžių. Anksčiau šioje mokykloje būta problemų, kurios išsisprendė, kai ją paliko keli išskirtinai blogu elgesiu pasižymėję ir kitiems mokiniams įtaką darę vaikai.
Žino, kur yra jų mokiniai
„Atžalyno“ vidurinės mokyklos vadovė Nijolė Jukštienė nepanoro atskleisti, kiek moksleivių prasidėjus mokslo metams nepasirodė pamokose.
„Jeigu kas ir neatėjo, tai su mūsų žinia. Pasitaiko atvejų, kai tėvai išvykę su vaikais į kelionę ir nespėja laiku grįžti, taip pat yra ir sergančių vaikų. Ieškoti mokinių, aiškintis, kodėl jie nepasirodė mokykloje, mums nereikia“, – sakė N.Jukštienė.
B.Brazdžionio vidurinėje mokykloje nepasirodė du vaikai. Pedagogai išsiaiškino, kad vienas jų su tėvais išvykęs į Jungtinę Karalystę, o kitas „surastas“ kitoje mokykloje, nes tėvai buvo padavę paraišką atžalą leisti į dvi mokymo įstaigas.
Panaši padėtis buvo susiklosčiusi ir Veršvų vidurinėje mokykloje.
Anot direktorės Jolantos Gulbinienės, problemų kilo dėl 5–6 moksleivių, kurių tėvai nebuvo spėję sutvarkyti dokumentų. „Iš principo atėjo visi“, – apibendrino mokyklos direktorė.
Nesimokė vos vienas vaikas?
Nors vis garsiau kalbama, kad nemažai vaikų iš viso nelanko mokyklos, miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo Antano Bagdono teigimu, Kaune padėtis gana gera.
Pateikiami skaičiai, jog mieste nesimoko beveik du su puse tūkstančio vaikų, esą toli gražu neatitinka tikrovės.
„Pernai radome tik vieną vaiką Panemunėje, kuris buvo sulaukęs 8 metų, tačiau nelankė mokyklos, – „Laikinajai sostinei“ sakė A.Bagdonas.
Bauginama statistika neva gimsta dėl to, jog mieste gyvenamąją vietą deklaravę žmonės realiai čia negyvena arba nepranešę atitinkamoms institucijoms išvyksta į užsienį. Savivaldybės atstovams tenka sugaišti nemažai laiko, kol išsiaiškina, kad sąrašuose esantis moksleivis su visa šeima išsikraustė gyventi kitur.
Priklauso nuo mokyklos vietos
A.Bagdono teigimu, per metus apytiksliai nustatoma 50–60 mokyklos nelankančių vaikų. Kiek jų bus šiais metais, dar sunku pasakyti, mokslo metai vos prasidėjo.
Vaikų nenorą lankytis mokykloje dažniausiai nulemia nedarna šeimoje, socialinių įgūdžių trūkumai, tėvų nesugebėjimas tinkama linkme pakreipti savo atžalas.
Mokyklos nelankančių vaikų skaičių, pasak Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo, lemia ir rajonas, kuriame veikia mokykla. Ne iš pačios geriausios pusės pasižymi Vilijampolė bei Šančiai.
Mokyklos nelankančiais pripažįstami ir vaikai, kurie pasirodo mažiau nei pusėje pamokų. Juos į protą bando atvesti ne tik pedagogai, bet ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai, šeimas lanko socialiniai darbuotojai. Jeigu padėties nepavyksta pakeisti, vaikas ir toliau nelanko mokyklos, baudžiami jo tėvai.
Teko uždaryti tris mokyklas
Šiais mokslo metais mokytis atėjo apie 200 pirmokų mažiau nei ankstesniais.
Taip pat pastebima vyresniųjų klasių moksleivių mažėjimo tendencija. Šį rudenį į septintą klasę atėjo 500 vaikų mažiau, kitose klasėse taip pat sumažėjo apytiksliai po šimtą mokinių.
„Nenuostabu, kad sumažėjo iš 10 į 11 klasę turėjusių eiti mokinių. Nemažai jų įstojo į amatų mokyklas. Šiais metais taip pat teko prijungti prie kitų švietimo įstaigų tris mokyklas – Vydūno, Petrašiūnų ir Eigulių. Pirmąsias dvi atidavėme Lietuvos sveikatos mokslų universitetui, o Eigulių mokykloje savo veiklą plečia generolo P.Plechavičiaus kadetų mokykla“, – mokinių mažėjimo tendencijas aiškino A.Bagdonas.
Nesupranta savo, kaip tėvų, vaidmens
Sigita Šimkienė
Kauno savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotoja
„Mums žinomose šeimose, kurios įtrauktos į socialinės rizikos grupę, lankosi socialinis darbuotojas. Todėl tokios problemos, kaip mokyklos nelankymas, yra pastebimos, užčiuopiamos, bandoma aiškintis jų priežastis.
Manau, bėda yra su mūsų skyriui nežinomomis šeimomis, kurios gyvena tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir mūsų globotiniai. Jeigu niekas nepraneša, nepasiskundžia, mes visų probleminių šeimų žinoti negalime.
Į mus mokyklų atstovai dėl pamokų nelankančių moksleivių kreipiasi tik tada, kai patiems nepavyksta išspręsti problemų.
Pasitaiko atvejų, kai vaikai vengia lankyti mokyklą ne dėl prastos atmosferos šeimoje ar atsainaus tėvų rūpinimosi, bet dėl tam tikrų elgesio sutrikimų ar patologinių charakterio savybių. Tuomet siūlome psichologo pagalbą, kartais prireikia ir medikamentinio gydymo.
Mokyklos nelankančių vaikų tėvai mums neretai guodžiasi, jog trūksta lėšų vaiką aprengti, išleisti mokytis. Tačiau dažniausiai tikroji priežastis yra ne skurdas, o per menkas tėvų vaidmens supratimas. Mama aiškina: „Aš pažadinau, sakiau, eik į mokyklą“. Tačiau ar ji pasirūpino, kad vaikas mokyklą pasiektų?“
