Tiesa, apie kasdieniškumą būtų galima kalbėti, jeigu ne viena esminė aplinkybė. Paprastas pedagogas teisme surėmė ietis net su trimis šio rajono policijos vadais, įskaitant ir patį komisariato viršininką G.Muliuolį. Ir sugebėjo bylą laimėti.
Net pats varėniškis po teismo posėdžio stebėjosi, kad jam pavyko įrodyti savo teisybę, nes prieš jį liudijo trys pareigūnai, o bylą svarstė to paties rajono teisėjas.
Gal Vakarų Europos šalyse tai nebūtų netikėta, bet Lietuvoje tokie sprendimai dar gali būti laikomi neįprastais.
Juolab pedagogui buvo nepalankios ir kitos bylos aplinkybės. Neva skubiai į kažkokio įvykio vietą vykę policijos vadai A.Navicką apkaltino, kad jis, važiuodamas motoroleriu, kirto ištisinę kelio liniją ir privertė automobilį vairavusį komisariato viršininką staiga stabdyti, taip sukeldamas avarinę situaciją.
Už šį nusižengimą iš pedagogo 4 mėnesiams buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas ir skirta 600 litų bauda.
Turbūt daugelis būtų tiesiog susitaikę su policijos sprendimu ir nesiskundę teismui, nes įrodyti, kad viskas vyko kitaip, buvo labai sunku.
Mat A.Navickas motoroleriu važiavo vienas, o policijos vadovai – trise. Ir jie liudijo, kad būtent pedagogas sukėlė avarinę situaciją. Nepaisydamas to, Varėnos rajono apylinkės teismas išteisino mokytoją ir panaikino jam skirtas nuobaudas.
Teisėjui pasirodė neįtikinami teiginiai, jog pedagogas sukėlė avarinę situaciją jau vien todėl, kad toje vietoje greitis ribojamas iki 60 kilometrų, ir jei jis neviršijamas, galima abejoti, ar tikrai sunku pristabdyti automobilį pastebėjus priešais išnirusį motorolerį.
A.Navickui labai pasisekė, kad atsirado vietos gyventojas, matęs šią situaciją. Jis ir prieš „Lietuvos ryto” televizijos kamerą liudijo, kad avarinę situaciją sukėlė patys policijos vadovai, lėkę dideliu greičiu, o sumanę sustabdyti priešais jų automobilį atsidūrusį motorolerį staigiai užkirto jam kelią.
Galima abejoti, ar tikrai policijos vadovus labai skubėti vertė būtent tarnybiniai reikalai. Jie rado laiko sustabdyti motorolerio vairuotoją, aiškintis su juo ir, kaip tvirtina atsitiktinis liudininkas, dar ir aprėkti.
Tikėtina, kad policijos viršininkus tiesiog suerzino tai, jog motorolerio vairuotojas drįso jiems užstoti kelią, ir jausdamiesi savo rajone visagaliai, nusprendė jį pamokyti.
Labiau stebina ne toks galimas pareigūnų elgesys, o tai, kad teismas nestojo į jų pusę. Juk mažame rajone teisėsaugos įstaigų darbuotojai gerai pažįsta vieni kitus.
Šioje byloje teisėjui buvo daug paprasčiau priimti policijos vadovams palankų sprendimą.
Šalies teismai dar neretai stebina priimdami labai prieštaringus sprendimus, kurie, atrodytų, prasilenkia net su sveiku protu, užtat tenkina neaiškios kilmės milijonierių ar įtakingų žmonių interesus.
Matyt, tai ir yra svarbiausia priežastis, kodėl Lietuvoje vos apie 20 proc. žmonių pasitiki teismais, svarbiausiu teisingumo garantu. Dar mažesnio visuomenės pasitikėjimo tradiciškai sulaukia tik Seimas ir partijos.
Tačiau Varėnos apylinkės teismo sprendimas teikia vilties, kad ši institucija žmonių akyse gali atsitiesti.
Bene svarbiausia šios elementarios, tačiau netikėtai pasibaigusios bylos žinia visuomenei – teismuose ne tik reikia ieškoti teisybės, bet ir įmanoma ją rasti. Tik gal dar ne visuomet tai pavyksta.
Varėnos apylinkės teismo sprendimą rajono policijos vadovai greičiausiai skųs aukštesnės instancijos teismui. Jie dar gali ir laimėti bylą. Be to, saugaus eismo vaikus mokantis mokytojas galbūt ir pats nebuvo atidus.
Vis dėlto šis žmogus davė gerą pamoką ne tik Varėnos, bet ir kitų rajonų pareigūnams, kad jie keliuose yra tokie patys eismo dalyviai kaip ir visi piliečiai.
Varėnos rajono policijos komisariato viršininko reakcija į jam nepalankų teismo sprendimą rodo, kad ypač aukštesnio rango pareigūnams tai dar labai neįprasta, – jis smarkiai susierzinęs viešai išvadino mokytoją melagiu ir isteriku.
Kita vertus, tai jau panašu į savigyną. Paskelbta, kad Policijos departamento Imuniteto valdyba tiria šį įvykį, nors anksčiau tokio patikrinimo ėmęsis Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas jau buvo nutraukęs tyrimą.
Neatmestina, kad pamokyti, jų nuomone, išsišokėlį motorolerio vairuotoją sumanę policijos vadovai patys gali nukentėti.
Tačiau ne taip jau svarbu, ar dėl paprasto mokytojo atkaklumo susvyruos rajono policijos vadų kėdės.
Svarbiausia, kad galiausiai būtų priimtas toks sprendimas, kuris įrodytų, jog visi piliečiai, neišskiriant nė aukščiausių politikų ar pareigūnų, lygūs prieš įstatymą.
Jeigu tai kada nors taps nuolatine Lietuvos teisine praktika, išaugs ir žmonių pasitikėjimas teismais.
