„Vyriausybė, nustatydama valstybės išperkamos miestuose kitai paskirčiai naudotos žemės vertės dydį ir šį dydį koreguojančius koeficientus ir indeksą, nenukrypo nuo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme įtvirtinto lygiavertiškumo principo esmės“, - paskelbė Konstitucinis Teismas.
Konstitucinis Teismas jau anksčiau yra nutaręs, kad nuosavybės teisių atkūrimo mastas, žemės rinkos nebuvimas restitucijos pradžioje, ribotos finansinės valstybės galimybės lėmė tai, kad pati valstybė nustatė išperkamos žemės kainą, taip pat kad nesant galimybės kiekvieną išperkamą sklypą įvertinti individualiai, nustatyta vidutinė valstybės išperkamos žemės kaina visai miesto teritorijai.
Konstituciniam Teismui prašymą pateikęs Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) teigė, jog pagal Konstituciją žmonės turi teisę reikalauti, kad atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei.
1999 metų vasarį Vyriausybės patvirtinta Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika numato, kad valstybės išperkamos (pinigais, vertybiniais popieriais) miestuose kitai paskirčiai naudotos žemės vertė apskaičiuojama, sklypo plotą padauginus iš 6 tūkst. litų už hektarą.
Pagal šią metodiką apskaičiuota valstybės išperkamos žemės vertė yra kelis šimtus kartų mažesnė nei apskaičiuota Registrų centro.
Anot VAAT, nustačius konkrečią 1 hektaro kainą, neatsižvelgiama į kitus svarbius veiksnius, galinčius lemti išperkamo sklypo vertę, kaip antai jo vietą. Todėl ir už miesto centre, ir už jo pakraščiuose esančius žemės sklypus nustatoma vienoda kaina.
