Po „Gazprom” vadovo vizito aiškiau netapo

Per ketverius konservatorių valdymo metus dujų karo fronte vyko ne vienas mūšis: „Gazprom” kaltino Lietuvą siekiu atimti jų nuosavybę, Vilnius savo ruožtu kalė Rusijos koncerną už pernelyg didelę dujų kainą. Dujos per tą laiką tiktai brango, nes paliaubomis nekvepėjo nė iš tolo.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Sep 11, 2013, 8:00 AM, atnaujinta Feb 22, 2018, 8:29 AM

Praėjusią savaitę Lietuvą aplankė pats „Gazprom” vadovas A.Mileris, tiesa, nepasivarginęs į susitikimą su A.Butkevičiumi atvykti sutartu laiku.

Po šio pokalbio aiškiau netapo. Vyriausybės vadovas dėstė, kad derybos tęsis, dujos atpigs, bet Lietuva jokių nuolaidų rusams nedarys ir pradėtų arbitražo procedūrų nenutrauks. A.Mileris tik užsiminė, kad dujų kainą lems kompleksiniai sprendimai, priimti derybų metu.

Kai nutylimos svarbiausios detalės, lieka tik spėlioti arba pasitelkti fantaziją.

Regis, panašiai pasielgė ir prezidentė D.Grybauskaitė. Vos pasibaigus A.Milerio ir A.Butkevičiaus susitikimui ji pareiškė, kad „Gazprom” su mažesnėmis kainomis pavėlavo, nes Lietuva jau netrukus iš rusų prisiteis 5 milijardus litų, negana to, pasistatys Suskystintųjų dujų terminalą.

Europos Komisijos pradėtas tyrimas prieš Rusijos koncerną – iš tiesų rimtas argumentas. Jeigu „Gazprom” bus pripažintas piktnaudžiavęs dominuojama padėtimi, jo laukia labai rimtos sankcijos.

Tiesa, gal ir ne tokios, apie kurias paskelbė prezidentės patarėjas N.Udrėnas, – esą rusams gali būti pateikta dešimtys tūkstančių dujų vartotojų ieškinių.

Tikriausiai ne mažiau nei EK sprendimo „Gazprom” bijo pralaimėjimo prieš Lietuvą Stokholmo arbitraže. Pusantro milijardo eurų suma šiam milžinui, žinoma, nebūtų tragedija.

Tačiau apie panašius ieškinius prabilo ir kitos šalys, pavyzdžiui, penktadaliu pigesnių dujų reikalaujantys graikai.

Skaičiuojama, kad galimos baudos už monopolinių sąlygų sukūrimą dujų koncernui gali siekti net 15 mlrd. eurų. O tai – jau itin rimta suma.

Visai Europai kainas ilgai diktavę rusai pagaliau bus priversti atsitokėti ir nustoti žaidę pagal savo nustatytas taisykles.

Bet net ir terminalą pasistačiusiai Lietuvai teks toliau palaikyti santykius su jais. Todėl galima ginčytis, ar tikrai reikia iš karto sudeginti visus tiltus, kaip elgėsi konservatoriai ir iš jų estafetę perėmusi D.Grybauskaitė.

Naivu tikėtis, kad jau kitąmet laivais į Lietuvą gabenamos dujos patenkins visos šalies poreikius ir bus tiek pigesnės, jog „Gazprom” turės nusigraužti nagus iki pat alkūnių. Rusai tikrai turės galimybių mažinti kainą norėdami išlaikyti savo įtaką.

Todėl šiek tiek bravūriškai skamba N.Udrėno kalbos apie vokiečius, kurie jau dabar pasirengę tiekti daug pigesnes dujas. Terminalas dar tik pradedamas statyti, dujotiekio nėra net iki Lenkijos, ką jau kalbėti apie Vokietiją.

Šią savaitę D.Grybauskaitė dar kliūstelėjo žibalo į ugnį, prabilusi apie „savais kanalais” gautą mistinę pažymą, iš kurios neva matyti, kad Vyriausybė pasirengusi pasiūlyti „Gazprom” kažką tokio, kas prieštarauja valstybės interesams.

A.Butkevičius dievagojosi iš karto po susitikimo su A.Mileriu raportavęs prezidentei apie viską ir pažadėjo pateikti tą patį, kai tik rusai atsiųs oficialius dokumentus. Negana to, premjeras vėl pakartojo, kad arbitražo procedūra prieš „Gazprom” nebus nutraukta.

Vis dėlto akivaizdu, jog mainais už mažesnę dujų kainą rusai išpeš kokios nors naudos ir sau.

Apie tai užsiminė ir energetikos ministras J.Neverovičius, prabilęs apie nuolaidas gamtinių dujų tiekėjui, tačiau taip ir neatskleidęs, kokios jos gali būti. Esą visa tai – komerciniai reikalai, kurie vis dar derinami.

Jeigu tos nuolaidos iš tiesų bus susijusios tiktai su verslu, gal nieko bloga.

Galbūt Lietuva, kaip jau užsiminė A.Butkevičius, ateityje perims dujų skirstymu užsiimančios „Amber Grid”, kuri pagal ES reikalavimus bus atskirta nuo „Gazprom” iš dalies valdomų „Lietuvos dujų”, kontrolę. Galbūt rusai gaus lengvatų tranzitu tiekdami dujas Kaliningrado sričiai.

Kol kas visa tai – tik spėlionės. O žaidimas po paslapčių skraiste tęsiasi. Blogiausia, kad šiuo atveju lietuviai žaidžia prieš savus.

Kaip kitaip galima paaiškinti, kad premjeras susitikinėja su „Gazprom” vadovu, o prezidentė rėžia, neva šaukštai jau po pietų? Kam reikalingos tos „savais kanalais” gautos pažymos? Kas tie kanalai, nuspėti nelabai sunku, turint galvoje D.Grybauskaitės pastangas už virvučių tampyti saugumiečius, prokurorus ir kitas žinybas.

Aukščiausia pozicija reitingų lentelėse besimėgaujanti šalies vadovė jos užleisti neketina, todėl griežtos prižiūrėtojos vaidmuo jai – kaip sykis.

Kad ir kiek premjeras dievagotųsi, kad Lietuvos rusams parduoti neketina, jam vis vien grasinama – šiukštu nė žodžio apie bet kokias nuolaidas. Nesvarbu, kad apie jas galbūt niekas ir nekalba.

O jeigu derybos su „Gazprom” Lietuvai pasibaigtų sėkmingai, D.Grybauskaitė tikrai nepraleistų progos pasigirti: tai aš priverčiau sumažinti gamtinių dujų kainą. Kas tuomet prisimins, kad jos įspėjimai tik kėlė politinę sumaištį?

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.