Nors šalies politikai tikina, kad Dalai Lama Vilniuje lankosi neoficialiai, Lietuva nepripažįsta Tibeto nepriklausomybės siekio, į akis krenta tai, kad Dalai Lamą Vilniuje saugo Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai, paprastai saugantys įvairių valstybių vadovus ir svarbius pareigūnus, atvykstančius į Lietuvą oficialaus vizito.
Vadovybės apsaugos departamentas potalui lrytas.lt patvirtino, kad Dalai Lama saugomas Vidaus reikalų ministerijos nurodymu, tai suderinus su Užsienio reikalų ministerija.
Ambasadorė iškviesta „ant kilimo“
Lietuvos ambasadorė Kinijoje Lina Antanavičienė portalui lrytas.lt patvirtino ketvirtadienį eisianti į Kinijos užsienio reikalų ministeriją.
„Mes nuolat bendraujame su ministerija, o kokiu tikslu kviečiama šiandien, negaliu pasakyti, manau, aptarsime įvairius Lietuvai ir Kinijai aktualius klausimus. Gali būti kalbama ir apie Dalai Lamos vizitą Vilniuje“, - diplomatiškai kalbėjo ambasados vadovė.
Diplomatiniai šaltiniai teigia, kad Tibeto dvasiniam lyderiui apsilankius kurioje nors valstybėje Kinija, visada išsikviečia tos šalies ambasadorių ir tokiu būdu išreiškia savo nepasitenkinimą.
Belieka tik spėlioti, ar Kinija atsakydama gali imtis kokių nors Lietuvai nenaudingų žingsnių. Lietuvos politiniai ar ekonominiai interesai Kinijoje yra menki. Didesnė grėsmė iš Kinijos kiltų, jei reikėtų jos palaikymo priimant Lietuvai naudingą sprendimą tarptautinėse organizacijose. Mūsų šalis pretenduoja tapti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nenuolatine nare.
Vilniaus universiteto dėstytojas Konstantinas Andrijauskas mano, kad Kinija jau yra pripratusi prie panašių Dalai Lamos vizitų Vakarų Europoje, todėl Lietuva šiame kontekste tikrai nėra išskirtinė.
„Žinoma, dabar Lietuva yra didesnio dėmesio centre, nes pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai. Todėl Kinija į tai žiūri atidžiau. Tačiau jie puikiai supranta negalintys uždrausti tokių vizitų ir susitikimų. Kitose šalyse Dalai Lama politikų taip pat priimamas privačiuose susitikimuose. Kinija prie to jau pripratusi, tačiau vis tiek visada reaguoja“, - kalbėjo politologas.
Saugoti nurodė ministerija
Neoficialaus vizito metu D.Lamą visur lydi Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai. Departamento direktoriaus pavaduotojas Paulius Nemira sako, kad Dalai Lama saugomas vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka. Jis priskiriamas žemiausiai – C lygio valstybės svečių, kuriems gali būti skirta apsauga – kategorijai.
Šiai grupei priskiriami karališkųjų šeimų nariai, religinių bendruomenių dvasininkai, ambasadoriai ir kiti žemesnio rango pareigūnai.
Šie žmonės saugomi tik suderinus su Užsienio reikalų ir Vidaus reikalų ministerijomis.
Susitiko tik D.Grybauskaitė
Trečiadienį su Dalai Lama susitiko prezidentė Dalia Grybauskaitė. Apie šį susitikimą iš anksto nebuvo skelbta, jis laikomas privačiu.
Per susitikimą su Dalai Lama D.Grybauskaitė džiaugėsi, kad svečias yra sveikas ir palinkėjo, kad susitikimai su Lietuvos žmonėmis būtų džiugūs.
„Esu laiminga, kad gavau progą su Jumis susitikti. Lietuvos žmonės Jus myli“, – šiltai kalbėjo prezidentė.
Trečiadienį prezidentei D.Grybauskaitei įteikta per 6 tūkst. parašų, kuriais raginama Tibeto klausimą įtraukti Europos Sąjungos darbotvarkę.
Parlamento vadovas Vydas Gedvilas teigė nesureikšminantis Nobelio taikos premijos laureato vizito. Pasak V.Gedvilo, jis, kaip Seimo pirmininkas, turi laikytis oficialios Lietuvos užsienio politikos, kuri pripažįsta vieningą Kiniją. Esą įvairių dvasininkų į Lietuvą atvyksta daug. Laiko susitikti su Dalai Lama nerado ir premjeras Algirdas Butkevičius. Jis teigė, kad į tokį susitikimą negavo kvietimo.
Trečią kartą į Lietuvą atvykęs Tibeto dvasinis vadovas, Nobelio premijos laureatas Dalai Lama čia viešės keturias dienas.
Per vizitą numatomas Dalai Lamos apsilankymas Seime, Vilniaus rotušėje, jis taip pat skaitys paskaitą. Seime su juo ketina susitikti per 40 parlamentarų.
Dalai Lama Lietuvoje viešėjo 1991 ir 2001 metais. Paskutinį kartą su juo susitiko prezidentas Valdas Adamkus, susitikimas buvo apibūdintas kaip „privatus pokalbis“.
Dalai Lamą, kuris 1959 metais pabėgo į Indiją po nesėkmingo sukilimo Tibete prieš Kinijos valdymą, Pekinas laiko smurtą kurstančiu separatistu. Tuo tarpu pats dvasinis lyderis teigia tenorintis didesnės autonomijos savo tėvynei Himalajų kalnuose.
