Taip galima būtų manyti, prisiminus pernai teiktą Generalinės Prokuratūros paaiškinimą apie Drąsiaus Kedžio gaudynes: “įtariamojo paieška tam tikroje šalyje (šiuo atveju – Ispanijoje) nereiškia, kad įtariamasis būtinai šioje šalyje turėjo būti ar joje buvo“. Kaip žinome, negyvas D.Kedys buvo aptiktas ne jokioje Ispanijoje, bet Kauno marių pakrantėje. Kita vertus, vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas dar pavasarį patikino, kad “N.Venckienės Lietuvoje tikrai nėra“. Norite tikėkite, norite – ne.
Įdomiausia, kad Lietuvos policija tvirtai sako: “mes nustatėme buvimo vietą, kreipėmės į institucijas patikrinti turimą informaciją ir imtis priemonių“, “policija disponuoja apie ieškomosios išvykimo vietą”, “jos buvimo vieta, šalis tikrai mums yra žinoma“. Tačiau pagrindinė N.Venckienės ieškotoja, Šiaulių prokurorė Nina Raugienė aiškina kitaip: užsienio valstybėms yra išsiųsti teisinės pagalbos prašymai surasti N.Venckienę. Tik tiek, o atsakymų negauta nė vieno. Vadinasi, neaišku, net kurioje užsienio valstybėje yra toji N.Venckienė, nors policija tikina, kad žino ne tik šalį, bet ir “buvimo vietą”. Mistika, ir tiek.
Pasaulis apie „ponią Venckienę“ išgirdo kartu su siaubingu tos pačios N.Venckienės platinamu melu – tekstais ir filmais, Lietuvai ir pasauliui apie neva pedofilus, tvirkinančius jos brolio dukrelę. Ne be N.Venckienės žinios rengti protestai - prieš Laimutės Stankūnaitės dukrelės sugrąžinimą niekuo nekaltinamai motinai ir už jos palikimą ją pagrobusios N.Venckienės rankose - vyko įvairiose Europos šalyse, taip pat Amerikoje.
Šiuose mitinguose, taip pat Amerikos ir Lietuvos piliečių, “susirūpinusių žmogaus teisių pažeidimais Lietuvoje” nusiųstoje peticijoje Amerikos valstybės departamentui, buvo garbinama N.Venckienė už jos rūpinimąsi L.Stankūnaitės dukrele ir teigiama, kad „pakanka įrodymų, kad L. Stankūnaitė pardavinėjo savo dukrą pedofilams, tačiau korumpuoti teisėsaugininkai ir politikai daro viską, kad kaltinimai jai būtų nepareikšti“. Taip pat aiškinta, kad “Lietuvą valdo korumpuoti teisėsaugininkai ir politikai, dėl nesaugios aplinkos bei Žmogaus teisių pažeidinėjimų Lietuvoje gali kilti pavojus ir čia buvojantiems Amerikos piliečiams”.
Pernai rudenį galų gale teismas išaiškino, kad jokios pedofilijos nebuvo, mergaitės tvirkinimas vyko jos tėvo namuose, dalyvaujant ir vadovaujant N.Venckienei, verčiant vaiką filmuotis pornografiniame filme, nieko neturinčiame bendro su tikrove. Dabar kaltinimai pareikšti jau pačiai N.Venckienei, tačiau ji pabėgo nuo teisingumo. Deja, visuomenėje ir net tarp aukštų politikų dar yra jėgų, manančių, kad vėl reikia atimti vaiką iš niekuo nekaltinamos motinos ir sugrąžinti jį įtariamai nusikaltėlei N.Venckienei bei jau pripažintiems nusikaltėliams – mergaitės seneliams.
Ir jau visai liūdna, kad tarp abejojančių Vilniaus apygardos teismo sprendimu yra ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tai paaiškėjo iš neseniai transliuotų jos atsakymų į LNK televizijos žurnalisto Gintaro Deksnio klausimus. Pirmiausia, reikėtų pažymėti, kad, be abejo, su prezidente suderinti klausimai buvo, švelniai tariant, keistoki. “Garliavos skandalas ir jo padariniai” – taip pavadino vieną savo klausimų seriją žurnalistas. Vadinti nekaltų žmonių žudynes skandalu, o ne tragedija, neapsiverstų liežuvis, tačiau prezidentei toks įvardijimas, matyt, patiko.
To negana, pats klausimas: „Ar galutiniai teismų sprendimai jums asmeniškai padėjo susidaryti nuomonę, kas šioje istorijoje geriečiai ir kas blogiečiai?“, jau ne švelniai tariant, buvo tiesiog absurdiškas. Abejoti, ar žudynes užsakiusi N.Venckienė ir jas vykdęs D.Kedys buvo geriečiai ar blogiečiai galėtų nebent nevisprotis.
Tačiau prezidentei klausimas vėlgi patiko. Dėl nuomonės susidarymo ji atsakė, kad “iki galo turbūt ne”. Ir po šių žodžių kažkodėl nusijuokė. Suprask, ji abejoja Lietuvos teismo sprendimu. Nieko nuostabaus, nes dar pernai pavasarį viešėdama Amerikoje, ji pareiškė, kad žudynių istorijoje “kaltos yra abi pusės, t. y. giminės, kurie mergaitę pradėjo naudoti, kaip būsimų rinkimų atributą”. Kas ta antroji – ne N.Venckienės pusė. kuri, taip išeitų, irgi rengėsi į rinkimus, liko neaišku.
“Tų interpretacijų ir sprendimų dar yra tikrai daug, ir variacijų, kaip reaguoti į šį visą skandalą, tikrai dar liko”, - sakė prezidentė. Viena iš variacijų, kaip žinome, yra N.Venckienės kūrybos, kad “Lietuvos teismai ir dauguma teisėjų yra korumpuoti”. Negi prezidentė turi omeny ir tokią variaciją?
“Manau, kad teisėsauga nepadarė nuo pradžios iki galo viso savo darbo”. Čia jau prezidentė iš dalies teisi, nes visą darbą ji padarys, kai bus nuteista N.Venckienė. Tačiau prieš tai ją reikia pagauti. Kaip tą padaryti? Anot prezidentės, tai “Seimo prerogatyva ir grynai Seimo atsakomybė išspręsti šį klausimą”. Tačiau Seimas jau seniai pareiškė, kad aiškintis, kur yra N.Venckienė, jis nesiims, tai turėtų daryti teisėsaugos institucijos. Negi prezidentė to nežino?
Žurnalisto akibrokštu prezidentei reikėtų laikyti jo garsų pamąstymą: “Venckienė algą gauna, žmones piktina…”. Prezidentė užkibo ant šio kabliuko! Ji puolė aiškinti, kad “čia jau tikrai turėtų Seimas užsiimti, nes čia yra tik Seimo atsakomybė dėl algos mokėjimo”. Priminsiu prezidentei, kad Seimo valdybos nutarimu dar gegužės 24 d. algos mokėjimas dėl posėdžių nelankymo N.Venckienei buvo sustabdytas, todėl Seimas šiuo klausimu dabar yra „ne prie ko“.
Prezidentė užtikrino, kad “teisėsauga atlieka savo darbą, kiek žinau, paklausimai yra išsiųsti į atitinkamas valstybes dėl jos buvimo vietos”. Kas tos atitinkamos valstybės, prezidentė nepaaiškino. Keista, nes Lietuvos policija juk žino N.Venckienės rezidavimo šalį, matyt, iki prezidentės ta žinia dar neatėjo.
Anot prezidentės, gerai dirba ir prokuratūra, nes ji “atliko savo darbą, yra pateikti oficialūs prašymai tam tikroms šalims dėl N.Venckienės vietos identifikavimo ir išdavimo”. Vadinasi, teisėsauga gerai dirba, siunčia prašymus atitinkamoms, o kitu atveju tam tikroms šalims dėl N.Venckienės viešnagės vietos identifikavimo, tačiau N.Venckienės suradimo, o jei tiksliau – kvietimo atvykti į Šiaulių prokuratūrą reikalas per pusę metų nepajudėjo nė per centimetrą.
Kas kaltas dėl šios nenormalios ir Lietuvą kompromituojančios situacijos, kai iš šalies pabėga šalies parlamento narė, o ta šalis netgi nesugeba panaikinti tos pabėgėlės parlamentarės mandato? Į tai žurnalistui atsakė pati prezidentė: “dabar kitos šalys, į kurias buvo kreiptasi, turi atlikti savo darbą“.
Eureka! Vadinasi, dėl Lietuvos kompromitacijos kaltas ne šalies Seimas, teisėsauga, kartu ir prezidentė, bet kitos šalys, pasaulio sąrašą galėčiau pridėti visą, bet apsiribosiu tik keliomis iš 193 JT narių šalių: Afganistanas, Albanija, Alžyras, Andora ir baigiant Zambija ar Zimbabve.
N.Venckienės paieškos raštai, matyt, išsiųsti į kiekvieną iš jų. Ar gausime nors vieną atsakymą? Niekas nežino, bet tai, ko gero, Lietuvos valdžiai mažai ir rūpi. Kad nerūpi, galėjo pasakyti ir prezidentė, tačiau kaltę suvertė zambijoms ir zimbabvėms. Patogi pozicija.
