„Nuo 2011 metų esu visiškai atsisakęs politinių pareigų. Šiuo metu esu ne politinis, o dvasinis lyderis. Tačiau su savo ilgamečiais draugais noriu pasidalyti protiniu, fiziniu ir emociniu skausmu“, – susitikime su Seimo nariais ir Lietuvos nepriklausomybės akto signatarais kalbėjo Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama.
Jo Šventenybės teigimu, moderniais laikais žmonės skiria pernelyg daug dėmesio materialiniams dalykams – pinigams: „Mūsų laimė priklauso nuo materialių dalykų, kurie sukelia stresą, susijaudinimą ir baimę. Norėdami jų atsikratyti, pirmiausia turėtume keisti požiūrį į materialius dalykus.“
Prakalbo apie Tibetą
Kalbėjęs apie dvasinius dalykus, Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama staiga prakalbo apie kovą už Tibeto nepriklausomybę, tiesa, visiems primindamas, kad šiuo metu kovojama už Tibeto autonomiją.
„Kaip pasitraukęs Tibeto lyderis galiu pasakyti, kad ankstyvaisiais 1950-aisiais iki 1965-ųjų Tibeto išlaisvinimo klausimą tris kartus kėliau Jungtinėse Tautose (JT), tuomet supratau, kad mes turime būti realistiški“, – Seime kalbėjo Dalai Lama.
Jo Šventenybės pasakojimu, po susitikimo su Kinijos vyriausybe 1974 metais jis suprato, kad siekti Tibeto nepriklausomybės – nerealistiška.
„Mes nusprendėme ieškoti bent minimalios autonomijos Kinijos konstitucijos rėmuose. 1978-1979 metais mėginome kalbėtis su Kinijos vyriausybe, su broliais vienuoliais parengėme bendrą kreipimąsi į Kinijos vadovus, tačiau 1980 metais reikalai tik blogėjo, politika tapo nepalanki Tibetui. Kinijos politika Tibete tapo nuožmi ir griežta, o mes nekeitėme savo nuomonės dėl Tibeto“, – sakė jis.
Jo Šventenybės nuomone, Kinija nori sukurti įspūdį, kad Tibeto klausimas ir pats Dalai Lama nori atsiskirti nuo Kinijos, nors, jo teigimu, kovojama tik dėl Tibeto autonomijos. Jo Šventenybė sakė tikįs, kad su nauja Kinijos vadovybe, suras bendrą sprendimą dėl Tibeto.
Į Lietuvą atvyko trečią kartą
Tibeto ir budizmo dvasinį vadovas, kuris 1959 metais pabėgo į Indiją po nesėkmingo sukilimo Tibete prieš Kinijos valdymą, į Lietuvą atvyko po daugiau nei dešimties metų.
Trečiadienį jį Vilniaus tarptautiniame oro uoste pasitiko vizito organizatoriai ir visuomenininkų būrys. Dalai Lama į Lietuvą atvyko trečią kartą.
Paskutinį kartą Jo Šventenybė Lietuvoje lankėsi 2001 metais, tuomet Tibeto dvasinį vadovą „privačiam pokalbiui“ priėmė šalies prezidentas Valdas Adamkus. Trečiadienį su Dalai Lama neoficialiai susitiko ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Rotušėje ketvirtadienį Tibeto dvasinis lyderis Vilniaus rotušėje susitiko su Lietuvos kultūros, meno, įvairių religinių konfesijų bei visuomeninių Tibeto rėmimo organizacijų atstovais, kur skaitė paskaitą „Socialiniai, ekologiniai ir moraliniai iššūkiai moderniame pasaulyje“.
Paskaitos klausėsi prezidentas
Tibeto dvasinio lyderio paskaitos klausėsi kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, sostinės meras A.Zuokas su Agnė Zuokiene.
Rugsėjo 13-ąją Tibeto dvasinis vadovas „Siemens“ arenoje visuomenei skaitys paskaitą „Kelias į Taiką ir Laimę Globalioje visuomenėje“.
Lietuva Himalajų kalnuose esantį Tibeto regioną laiko Kinijos dalimi, tačiau kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis pasisako už taikų Kinijos valdžios ir tibetiečių dvasinio lyderio Dalai Lamos bei jo atstovų santykių sureguliavimą.
