Neaiškus angliškas žodis „mazba“ prieš beveik 20 metų privertė uteniškį Robertą Nagį palikti ne tik „Lietuvos“ ansamblio chorą, kuriame dainavo, bet ir pačią Lietuvą. Nusprendęs JAV gludinti anglų kalbos žinias, galiausiai lietuvis atsidūrė geriausiuose tarptautiniuose viešbučiuose, o dabar itin svarbiais svečiais ir delegacijomis rūpinasi Briuselio „Marriot“ viešbučiuose.
Panašu, kad turėjo būti visai kitaip. Iš Australijos pirmą kartą prieš 20 metų atvykusiai pusseserei R.Nagys turėjo aprodyti tėvų gimtinę ir, kaip pats sako, pažadinti lietuvybę.
Tačiau grįžtant iš pajūrio, lietuviškai nekalbanti pusseserė užsigeidė kažkokio „mazba“.
„Ji vis kartojo tą „mazba, mazba“, o aš sukau galvą, ko ji nori. Paskambinau gerai angliškai kalbėjusiam bičiuliui, bet ir jam pageidavimas pasirodė neaiškus.
Galiausiai sustojus degalinėje mano pusseserė nusipirko „Mars“ šokoladinį batonėlį (angliškai - Mars bar). Tada ir supratau, kad anglų kalbos man dar labai trūksta, todėl ryžausi išvažiuoti jos mokytis į Ameriką“, - prisimena pašnekovas.
Pradžia – viešbučio registratūroje
Dabar jau puikiai angliškai kalbantis R.Nagys gyvena Briuselyje ir „Marriot“ viešbučių tinklo pardavimų skyriuje dirba su diplomatinėmis ir vyriausybinėmis delegacijomis. Tačiau prieš dešimt metų JAV net ir anglų kalba nepadėjo – karjerą reikėjo pradėti nuo registratūros stalelio.
„Kažkada norėjau užsiimti renginių organizavimu, tačiau pažįstami patarė pirmiausiai padirbėti Amerikos viešbučiuose, nes būtent ten gali įgyti naudingos patirties ir įgyti kontaktų.
Vašingtone kaip tik tuo metu buvo atidaromas „Ritz Carlton“ viešbutis ir aš gana drąsiai pabandžiau ten įsidarbinti. Deja, paskutinio etapo neįveikiau ir į garsųjį viešbutį nepatekau. Tačiau tą pačią dieną eidamas namo, pamačiau nedidelį viešbutuką, užėjau ir gavau darbą“, - karjeros pradžią JAV sostinėje prisiminė R.Nagys.
Darbas už Atlanto sekėsi puikiai ir kone kas tris mėnesius lietuvis gaudavo vis svarbesnes pareigas. Tačiau R.Nagys prisimena, kad vieną dieną teko sau pripažinti – tai ne jo svajonių vieta.
„Man visuomet labai patiko Vašingtono „Mayflower“ viešbutis, todėl vieną dieną nusprendžiau gana drąsiai į jį užeiti ir paduoti savo dokumentus. Neįtikėtina, bet kaip tik tuo metu jie ieškojo vadybininko ir po kelių dienų buvau pakviestas pokalbiui.
Pamenu, iš jaudulio buvau visas šlapias, tačiau darbą svajonių viešbutyje gavau“, - pasakojo nuo tada tarptautiniame „Marriot“ viešbučių tinkle dirbantis R.Nagys.
Svarbiausia – klientas ir... darbuotojas
Šią kompaniją XX a. pradžioje įkūrė Marriotų šeima. Tiesa, pirmiausiai Vašingtone išdygo gaiviųjų gėrimų ir dešrainių kioskas, vėliau duris atidarė žemos klasės pakelės viešbutis. Galiausiai visa tai išaugo į vieną didžiausių tarptautinių viešbučių kompanijų.
R.Nagys pripažįsta, kad mašina užsukta ir kompanija dirba sklandžiai, tačiau iššūkių darbe netrūksta. Pagrindinis jų - būti savo srities lyderiais.
Paklaustas, kuo viešbučiai konkuruoja – pagalvių minkštumu ar kambarių erdvumu – R.Nagys nusijuokia: „Konkurencija yra milžiniška, tad apgalvoti reikia daug dalykų.
Pavyzdžiui, esame sukūrę savo firminius čiužinius, kuriuos galima išbandyti viešbutyje ir internetu nusipirkti. Juokaujame, kad ant to čiužinio tereikia tik atsigulti ir jau miegi.
Tačiau, ko gero, svarbiausias „Marriot“ viešbučių moto - viskas prasideda nuo darbuotojo“, - pasakojo tris viešbučius Belgijos sostinėje prižiūrintis lietuvis.
Pašnekovo manymu, tai, kad kompaniją įkūrė viena šeima, juntama ir dabar. Kiekvienam naujam darbuotojui diegiama, kad čia, nepaisant statuso, privaloma padėti vieni kitiems. Viešbučio valdytojai įsitikinę – jei darbuotojas neturės rūpesčių, mėgausis savo darbu, gerą įspūdį jis paliks ir klientui.
„Be to, kiekvienas viešbučio darbuotojas turi tam tikrą sumą pinigų, kurią, prireikus, nė neatsiklausęs savo vadovybės gali išleisti klientų reikmėms. Pavyzdžiui, jei svečias patyrė kažkokių nepatogumų, net kambarinė gali pasiūlyti jam nemokamus pusryčius.
Tai mums padeda greičiau rasti išeitį ar sušvelninti nemalonią situaciją“, - įsitikinęs R.Nagys.
Vietoj amerikietiškos šypsenos – europietiškas nepasitenkinimas
Kaip ir šiuo metu Briuselyje, taip ir Vašingtone lietuvis rūpinosi oficialiomis delegacijomis, tad „Mayflower“ viešbutyje ranką teko spausti ne tik tuometiniam Lietuvos vadovui Valdui Adamkui, bet ir buvusiai JAV valstybės sekretorei Hillary Clinton, JAV viceprezidentui Joe Bidenui.
„Pastarasis įvykis labai įsiminė, nes buvau paskutinis, kuriam prisiekti išvykstantis J.Bidenas paspaudė ranką. Iškart po ceremonijos visiškai pasikeitė naujojo viceprezidento saugumas ir joks rankos paspaudimas jau nebūtų įmanomas“, - prisiminė R.Nagys.
Amerikoje egzistuoja statistika, kiek VIP delegacijų – monarchų, prezidentų, valstybinių delegacijų - viešbučiai aptarnauja. R.Nagiui dirbant „Mayflower“, šis viešbutis Vašingtone užėmė antrąją vietą.
Tačiau nepaisant puikių rezultatų ir geros karjeros, lietuvis prieš dvejus su puse metų amerikietiškąją svajonę pasiryžo palikti ir grįžti į Europą.
„Viena vertus, ir darbe norėjosi kažko naujo. Be to, norėjau būti arčiau Lietuvos ir čia gyvenančių artimųjų. Maniau, kad nuskristi iš Briuselio į Vilnių bus tas pats, kas studijų metais autobusu iš sostinės parvažiuoti į gimtąją Uteną.
Bet kai pirmą kartą ieškojau bilietų į Lietuvą, jie buvo tokie brangūs, kad sumokėjęs vos 150 dolerių daugiau, išskridau ne į Vilnių, o į Vašingtoną“, - juokėsi pašnekovas.
Tiesa, Europoje pamiršti reikėjo ne tik amerikietiškąją svajonę, bet ir amerikeitišką bendravimo būdą.
„Grįžau ir teko nusivilti europietišku aptarnavimo suvokimu. Priešingai nei JAV, svečias čia nėra pirmenybė. Kurį laiką mane į neviltį varė Belgijoje itin mėgstamas atsakymas „impossible“ (pranc. - neįmanoma). Klientui perklausus tris kartus, darbuotojas gal ir mėgins kažką padaryti, bet iki tol tik kartos, kad tai neįmanoma.
Negatyvumas, kurio Amerikoje negalima rodyti, Europoje yra visiškai suprantamas dalykas. Daug kas skeptiškai vertina amerikietišką šypseną, esą, ji nenuoširdi. Bet niūrią dieną man labiau patiktų nenuoširdi nepažįstamojo šypsena nei nuoširdus europietiškas nepasitenkinimas“, - skirtumus vardijo JAV dešimtmetį praleidęs R.Nagys.
Tiesa, pašnekovas patikina, kad tai, kas būdinga prancūziškam aptarnavimo būdui, nebūtinai tinka Lietuvai. Jo manymu, aptarnavimo kokybė Lietuvoje sparčiai gerėja ir labiau primena amerikietiškąjį nei belgiškąjį modelį.
Lietuviškos detalės Briuselio viešbučiuose
Dar vienas nusivylimas laukė Briuselyje tvarkant įsidarbinimo dokumentus, mat atsakinga darbuotoja tvirtino, kad lietuviai Europos Sąjungoje neturi teisės dirbti.
„Jau maniau, kad darbo išvis negausiu, nes su ta darbuotoja teko gerokai pasiginčyti. Tačiau mama man nuolat kartojo, kad gyvenime visada reikia ieškoti teisybės. Todėl pasiūliau tai poniai pasidomėti ir netrukus padėjėjas informavo, kad Lietuvos piliečiai gali dirbti be jokių apribojimų.
Darbą išsaugojau, bet jaučiau didelį apmaudą, kad net ir po keleto narystės ES metų didžiajai daliai europiečių esame kažkoks nežinomas pakraštys“, - pasakojo R.Nagys.
Tad dabar jo tikslas – ne tik gerai dirbti viešbučiui, bet ir aplinkiniams įrodyti, kad lietuviai yra lygiateisiai, o dažnai – net už kitus darbštesni europiečiai.
„Man išėjus „Mayflower“ viešbutyje Vašingtone įdarbintas kitas lietuvis, mat pasitikėta lietuvišku darbštumu ir atsakingumu. Čia Briuselyje taip pat sėkmingai „Marriot“ tinkle dirba dvi lietuvės“, - pasakojo pašnekovas.
R.Nagys negaili ir savo asmeninių pastangų mėgindamas aplinkiniams priminti apie Lietuvą. Pavyzdžiui, vieno prezidentinio vizito metu V.Adamkui apsistojus „Mayflower“ viešbutyje, ant jo fasado R.Nagys užkabino milžinišką Lietuvos trispalvę.
Vėliava prie viešbučio neseniai plevėsavo ir Briuselyje, kai čia lankėsi Lietuvos premjero delegacija.
Paklaustas, kas yra geras viešbučio klientas, pašnekovas atsako, jog tas, kuris jaučiasi kaip namuose. Pats R.Nagys stengiasi, kad kaip namuose pasijustų ir į Briuselį atvykę lietuviai. Jo pastangomis nuo šiol kiekviename „Marriot“ viešbučio Briuselyje kambaryje galima matyti LTV World kanalą.
Dabar lietuvis rūpinasi, kad bent jau Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu šio tinklo viešbučių baruose atsirastų lietuviško alaus.
„Lietuvos neišsižadu. Tai mano kraujas, mano gimtinė. Nepaisant to, kas joje yra gero ir blogo, tai mano šalis, kur gimiau ir augau“, - tvirtina R.Nagys.
„Marriot“ tinklo viešbučių Lietuvoje nėra, tačiau R.Nagys tikisi, kad vieną dieną situacija pasikeis, o maršrute Utena-Vašingtonas-Briuselis atsiras ir Vilniaus stotelė.
