Tačiau šio įvykio įprasminimui tokio pateisinimo nepakanka. Investicija yra prarasta be pagrindimo ir tikslo. Valstybės gi investicija yra pateisinama tik dėl projektuojamos naudos visuomenei. Štai ir norisi apie galimą Valdovų grąžą valstybei kiek pakalbėti, ypač – tokiu aktyviu Lietuvai laiku. Pasiaiškinkime šiek tiek apie šį šurmulį. (Juk šurmulyje norisi susivokti ir atrasti prasmingo būvio ašį bei kryptį.) Apie kokį čia šurmulį kalbame ir kodėl šurmulį svarstančios minties centre atsiduria LDK Valdovų rūmai?
Mus ką tik ištiko šurmulinga mokslų metų pradžia. Mokinukai ėjo į mokyklą, studentai į gatves. Tiek vieni, tiek kiti sukėlė įprasto masto taikų (nors kai kada ir nelabai blaivų) šurmulį.
Taip pat mus užplūdo Europos Sąjungos aukštų užsienio reikalų pareigūnų desantas su jau įprastu policijos ir palydos automobilių sirenų bei voromis spėriai pralekiančių automobilių šurmuliu.
Vilniaus gatvėse kūrybingai praūžė Sostinės dienų šurmulys. Beje, dėl gero Sostinės svečių judėjimo sutvarkymo miestiečių šventė niekaip nenukentėjo nuo šių ES bastūnų desanto.
Į Vilnių užklydęs ir prie europiečių - kurie čia sprendė neramius į Maskvos erdvę įsėlinančios ES-Rytų partnerystės reikalus - prisijungęs JAV užsienio reikalų sekretorius įpylė alyvos į pasaulinį šurmulį dėl Sirijos.
Netruko sušurmuliuoti Kremliaus ruporas ponas Žirinovskis, kuris ėmė žadėti Baltijos valstybių sutraiškymą, jeigu JAV ir sąjungininkai puls Siriją. Įprasta, kad šitas „deržavninkas“ (rus. deržava – imperinę puikybę praktikuojanti valstybė) „didingomis ištaromis“ laido savo „grėsmingą“ gerklę įvairiausiomis užsienio politikos temomis. Nelabai ką jis Lietuvoje ar Europoje beišgąsdina. Visgi suprantame, kad šis žmogus neabejotinai tiksliai perduoda giliausių Kremliaus sielos virpesių „muziką“.
Sušurmuliavo ir krepšinio genas mumyse. O kartu ir nacionalinės ambicijos. Mat FIBA pareigūnas su latviška pavarde neleido mūsų sirgaliams išskleisti Lietuvos istorinės vėliavos. Pasiteisinimas: dėl kažkokių „balkaniškų“ priežasčių Vytis - Lietuvos nacionalinis herbas ir istorinė vėliava - gali sužeisti ar pakirsti kitų tautų dvasią ar panašiai. Pabandykime „šurmulį“ apibendrinti, kad taikliau suprastume, kur čia įsliūkina Valdovai.
Lietuva - kaip šį pusmetį ES Tarybos vairininkė - sprendžia ES-Rytų partnerystės plėtrą: kokiu mastu Vakarai pakirs Kremliaus posovietinio imperinio vyravimo godulį Rytuose? Sostinėje šurmuliavo amatininkai, menininkai, muzikantai ir laisvi piliečiai – suprask, laisve kvėpuojantis Miestas. Maskvos ruporas vėl pagrasino mus sunaikinti kaip mažą ir nereikšmingą valstybę. FIBA uždraudė lietuviams Slovėnijoje didžiuotis savo didingu valstybingumo simboliu. O į Lietuvos mokyklas ugdytis sugužėjo nauja piliečių karta. Taigi apie ką visas šitas šurmulys, ir prie ko čia yra vis dar atstatomi LDK Valdovų rūmai? Esu įsitikinęs, kad paprastam skaitytojui atsakymas aušta sulig bundančia savimone.
Įvairiopas šurmulys, o ir Valdovų rūmai vis kyla todėl, kad esame laisvi. Juk Lietuva yra ne tik nepriklausoma, bet ir laisva. Laisvėjame, nes imame įsisąmoninti ir branginti savąją tapatybę – žmogaus laisvės pamatą.
Todėl Lietuvos valstybė ir nervina prašalaičius, nes atgaivintos Lietuvos valstybės projektas yra sėkmingas. Ir dar labiau erzina, nes šios mažos valstybės prie Baltijos jūros piliečiai vis labiau įsisavina didingos savivertės pamatus - istorinį LDK valstybingumą. Ir ne tik - įgytą istorinę savimonę verčia aktualia užsienio politika.
Žinia, Baltarusija ir Ukraina yra LDK istorinės plėtros ir sėkmingos vidaus politikos projektai. Lietuva ir dabar žino, kaip susikalbėti su Ukrainos politikai, pastariesiems aiškinant partnerystės su Europa, o kartu ir nepriklausomybės nuo Kremliaus puikybės, pranašumus. A.Lukašenka žino (nors ir nepripažįsta), kad nesustabdys pirkėjų srauto į Lietuvos prekybos akropolius; o ir pats nenori stabdyti didėjančio investicijų iš Lietuvos srauto į Baltarusiją. Neišvengs ši posovietinė ūsuota relikvija gero kaimyninio pavyzdžio ir Baltarusijos piliečių partnerystės su sveiku geresnio gyvenimo lūkesčiu.
Be reikalo FIBA veikėjas su latviška pavarde kariauja prieš mūsų valstybės didybę ir sėkmę liudijantį simbolį. Trispalvė vėliava teatspindi mūsų praeito šimtmečio valstybingumo siekius. Tačiau Trispalvė jokiu būdu neužtemdo mūsų širdžių ir akių. Mūsų akys skaito istoriją, o širdys brangina Lietuvos pergalių Rytų ir Vakarų geopolitinėse erdvėse šimtametę šlovę.
Neabejoju, kad istorinis Lietuvos įdirbis yra aktuali Lietuvos kaip tvarios demokratijos plėtros regione pagrindas.
Vieno dalyko neišvengs ir naujoji lietuvių mokinių karta. Netruks nusitiesti mokinių ekskursijų eilės iš visos Lietuvos į LDK Valdovų rūmus. O ten bus štai taip: nupasakojęs LDK raidą, Valdovų rūmų vedlys (gidas) stabtelės Sosto menėje ir reikšmingai apibendrins: „Iš čia valdė Lietuvos valdovai!“
Sosto menė liudys mokiniams Lietuvos istorinę galią ir Tautos idėją, kuri pranoksta siaurai nacionalistines ir primestas okupacines pseudotautines idėjas. Čia ir įvyks Lietuvos savasties, valstybingumo prado ir pilietinės savivertės įvykis mūsų ateities protuose ir širdyse – pagrindinė Lietuvos istorijos pamoka.
Suprantu, kad mūsų Valdovai iki šiol nervina imperialistus menkystas, o kartu ir menkaverčius pavyduolius regiono mastu. Bet ką gi čia padarysi ... Tokia yra ta mūsų Valdovų kurta Didžioji Lietuva. Tiesos istorijoje juk nepasiseks ištrinti ... Ir ar bandys anie dar trinti? Juk istorijos perrašinėjimų bandymų bergždumas jau turėjo kažko išmokyti anuos deržavinius „trintukus“.
Štai į ką jau įvyko valstybės investicija – ne tik į LDK Valdovų Rūmų sienas, bet, pirmiausiai, į Lietuvos piliečių dvasinės tapatybės ir pilietinės savimonės atstatymą. Belieka palinkėti LDK Valdovų rūmų darbuotojams geros kloties jų edukacinėje veikloje. Žiūrėk, ir regione sparčiau dygs tvarios demokratijos daigai.
