„Tikimės, kad šis Vilniaus sodas modernumu ir grožiu galės lygiuotis į gražiausius Europos parkus. Dovanojame sodui ąžuolą – kaip ilgaamžiškumo simbolį“, – kalbėjo rekonstrukcijos darbus atlikusios bendrovės „LitCon“ generalinis direktorius Linas Piliponis.
„Tarsi Niujorko centrinis parkas“, – įžengę į Bernardinų sodą aikčiojo jo lankytojai.
Atidarymo dieną pasižiūrėti jo suplūdo tūkstančiai vilniečių. Jie išvydo pagal muziką šokantį fontaną, maždaug hektarą užimančius gėlynus.
Parke galima pažaisti didžiuliais šachmatais ar tiesiog pasėdėti prie Vilnios.
Čia sumontuotos šiuolaikiškos ir saugios žaidimų aikštelės vaikams. Jose – įvairios sūpynės ir laipynės. Žaidimų aikštelėje patiesta speciali minkšta danga, kad netyčia parkritę vaikai nesusižeistų.
Reikšmingi radiniai
Sodą rekonstravusios statybų bendrovės „LitCon“ generalinis direktorius L.Piliponis džiaugėsi, kad atsirado dar viena erdvė, kurioje vilniečiai galės praleisti laisvalaikį.
Anksčiau buvo žadėta rekonstrukciją baigti vasarą. Tačiau šioje teritorijoje teko paplušėti archeologams, aptikusiems dalį XVI–XVII a. gatvės, gyvenamojo namo pamatus, dalį gynybinės sienos ir kitų radinių. Anksčiau manyta, kad toje vietoje žmonės negyveno.
„Šio parko centre buvo rastas iki tol nežinomas senojo miesto kvartalas, kuris kadaise buvo sugriautas.
Be to, darbus stabdė užsitęsusi žiema. Didžiuojamės, kad galėjome prisidėti prie šio reikšmingo Vilniaus miestui ir jo gyventojams projekto įgyvendinimo, – sakė „LitCon“ vadovas L.Piliponis. – Sodas tapo gražus ir jaukus. Dabar jame galima smagiai leisti laiką, pasivaikščioti su visa šeima.
Tikimės, kad šis sodas savo modernumu ir grožiu galės lygiuotis į gražiausius Europos parkus. Tikimės, kad rezultatas pateisins jūsų lūkesčius.“
Sodui dovanojo suoliukus
„Statybų bendrovė, nors ir buvo nelengva, mielai dar kartą imtųsi panašaus projekto.
Kiekvienas darbas, nesvarbu, kokio masto jis būtų, – tai nauja patirtis.
Vyresnio amžiaus vilniečiai daugiau sentimentų jaučia senajam parkui, o man patrauklesnis dabartinis, rekonstruotas, pritaikytas įvairaus amžiaus žmonėms. Jame daugiau pramogų“, – savo nuomonę apie sodą dėstė L.Piliponis.
Atidarymo proga Bernardinų sodui suoliukus padovanojo miesto vadovas Artūras Zuokas su žmona Agne, buvęs Vilniaus meras Vilius Navickas su žmona Jolanta, verslininkas Benediktas Gylys.
Nesitikėjo tokio antplūdžio
„Mūsų darbą įvertins vilniečiai. Pirmomis dienomis jie tiesiog užplūdo šį sodą.
Manau, kad jie jį pamėgs taip, kaip mėgo ir anksčiau, – vylėsi Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus. – Kaip ir bet kuris rimtas projektas, šis kainavo nervų ir sveikatos. Tačiau tų darbų aš čia ir atėjau dirbti.
Tik nedirbančių nėra už ką kritikuoti. Tačiau mes pasirinkome verčiau dirbti, o ne sėdėti rankas sudėję.“
J.Pinskus sakė nesitikėjęs, kad į sodą ims plūsti tiek žmonių: „Maniau, kad į atidarymą daug vilniečių atėjo dėl to, jog tuo metu vyko Sostinės dienos.
Bet kiekvieną darbo dienos rytą apie 8 valandą važiuodamas pro šalį stebiuosi, kad sode pilna žmonių. Vakare – dar daugiau. Tai didžiulis šio projekto laimėjimas.“
Galvosūkis archeologams
Buvo svarstoma, ką daryti su čia aptiktais archeologiniais radiniais.
Iš pradžių planuota įrengti stiklinę sieną, už kurios jie būtų eksponuojami. Tačiau tai kainuotų papildomų lėšų.
Be to, archeologai nesutarė, ar tokiu atveju radiniai nenukentėtų. Neaišku, ar pavyktų palaikyti specialią drėgmę ir šilumą.
„Todėl buvo nuspręsta juos užkonservuoti ir palikti taip, kaip rasta.
Žinosime, kur yra radiniai, ir, jeigu bus lėšų, jie miestiečiams bus atverti“, – sakė J.Pinskus.
Vicemeras užsiminė ir apie planus sutvarkyti Misionierių sodus Užupyje.
„Su architekte pasitarėme, kad reikėtų pradėti didžiulius darbus Misionierių soduose. Ten yra du gražūs tvenkiniai.
Šie du sodai (Bernardinų ir Misionierių. – Red.) miesto centre labai puošia mūsų senamiestį.“
Iššūkis ir projektuotojams
„Manau, kad vilniečiai patys įvertins Bernardinų sodo reikšmę, – vylėsi miesto meras A.Zuokas. – Iš tiesų tai unikalus, reto grožio gamtos, istorijos ir žmonių kūrinys. Manau, tai bus viena mėgstamiausių vilniečių ir miesto svečių lankymosi vietų. O pavasarį, kai sužydės visi gėlynai, čia bus dar gražiau.“
Augalai pasodinti neseniai, todėl tikrąjį savo grožį ir spalvų įvairovę jie atskleis ateinančiais metais.
Projekto architektai pasistengė, kad čia būtų pasodinta tokių augalų, kurie lankytojus džiugintų nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.
„Visas šis projektas buvo vienas didelis sunkumas. Tai – netradicinis darbas. Juk ne namas buvo statomas.
Kiekvienu atveju vyko daug diskusijų, ginčų, kurie padėjo priimti gerų sprendimų.
Rangovams tai buvo naujo tipo projektas. Lietuvos projektuotojams tai buvo iššūkis, nes tokio lygio ir dydžio parko beveik niekas nebuvo projektavęs.
Bet man džiugu, kad visi darbus atliko puikiai“, – džiaugėsi meras.
A.Zuokas pasiūlė žvilgtelėti į senąsias Sereikiškių parko nuotraukas archyvuose ir palyginti, kaip pasikeitė sodas: „Tai du skirtingi sodai, tačiau vieta ta pati.“
Meras juokavo, kad vilniečiai galės dažnai jį išvysti vaikštantį po sodą: „Gal ne kasdien, tačiau čia būsiu labai dažnai.“
Pavyzdys Europos didmiesčiams
Pirmosiomis dienomis po atidarymo sode vaikštinėjo šimtai žmonių. Prie vaikų žaidimų aikštelių net nusidriekė norinčių žaisti eilės. Po darbo užsukę žmonės sode būdavo iki pat jo uždarymo 22 valandą.
„Sostinės“ korespondentai sode sutiko ir 75 metų folklorininką Kazimierą Kalibatą, kuris Vilniuje gyvena penkiasdešimt metų.
„Anksčiau parkas buvo kur kas kuklesnis.
Dabar daug maloniau čia ateiti“, – nuo suoliuko dairėsi K.Kalibatas.
„Tikėkimės, kad sode nebesitrainios girtuokliai, nebebus primėtyta butelių.
Viliamės, kad Bernardinų sodas bus prižiūrimas, valomas. O dideli medžiai šiai vietovei suteikia ramybės ir didingumo“, – „Sostinei“ sakė iškylą sode surengę vilniečiai Vytautas, Agnė ir Johanna.
Iš Suomijos atvykusi Johanna tikino, kad savo šalyje tokio įspūdingo parko nėra mačiusi.
Ji įsitikinusi, kad Vilnius gali būti pavyzdys daugeliui Europos didmiesčių.
Moteris džiaugėsi, kad tai bus puiki vieta pasivaikščioti motinoms su kūdikiais: „Anksčiau jos su vaikais eidavo prie Katedros. Dabar galės pasivaikščioti miesto centre esančiame gamtos prieglobstyje.“
Medžių ir gėlių karalija
9 hektarų teritoriją užimantis Bernardinų sodas yra pačiame Vilniaus senamiesčio centre.
Jo rekonstrukcija kainavo apie 18 mln. litų. Iš jų 14 mln. skyrė Europos Sąjungos struktūriniai fondai, 2 mln. – Vilniaus savivaldybė, dar 2 mln. – mecenatai.
Po rekonstrukcijos Bernardinų sodas atgavo autentiškus XIX a. pabaigos bruožus: atvirų ir uždarų erdvių sistemą, dailininko Vladislovo Štrauso kurtą centrinę dalį, botanikos ir vienuolyno sodų ekspozicijas, alpinariumą, rožyną, kitus istorinius elementus.
Sode įrengti įspūdingi gėlynai, daugiau nei 300 suoliukų, keturi fontanai, žaidimų aikštelės ir kavinės.
Čia auga apie 300 rododendrų, per 900 lanksvų, beveik 300 forzitijų, per 100 erškėtrožių, 400 rožių.
Pasodinta 620 kukmedžių, 1400 buksmedžių, apie 160 kalninių pušaičių.
Bernardinų sodą vilniečiai ir miesto svečiai gali lankyti kasdien nuo 7 iki 22 val.
