Viena mergaitė Tibeto dvasiniui lyderiui padovanojo apyrankę. Kitas berniukas įteikė paveikslą.
„Skirtumas tarp šios apyrankės ir mūsų tas, kad mes turime sąmonę. Mūsų kūnas taip pat sudarytas iš dalelių, kaip ir ši apyrankė“, – mergaitei pasakė Dalai Lama.
Dalai Lama džiaugėsi, kad bendravo būtent su vaikais. Vaikai, anot jo nesugadinti ir yra „švieži protai“. Budistų vienuolis paprašė vaikų jo nesivaržyti ir klausti to, ko jie nori.
„Mes esame tokie patys. Aš – kaip jūsų vyresnysis brolis“, – užkrečiamai juokėsi Dalai Lama.
Vaikai pasiteiravo, kaip Dalai Lama pradeda kiekvieną dieną – kada keliasi, ką valgo pusryčiams, ar ilgai miega.
„Kad ir kur bekeliaučiau, kiekvieną dieną atsikeliu apie trečią valandą ryto. Tuomet medituoju. Prieš pusryčius visuomet nusiprausiu, tuomet dar pasimeldžiu ir pamedituoju. Kad ir kur keliaučiau – tokia pati rutina“, – vaikams pasakojo Dalai Lama.
Jo Šventenybė miegoti eina apie šeštą ar septintą valandą vakaro. Prieš tai, kaip ir visi budistų vienuoliai, jis nevalgo vakarienės. Dėl to, rytais vienuolis valgo stiprius pusryčius – košes su įvairiais vaisiais, bandeles, tradicinius tibetietiškus patiekalus.
„Ankstyvą rytą aš esu alkana dvasia“, – juokėsi Dalai Lama.
Tibeto dvasinis lyderis vaikams papasakojo, kad jo mama buvo labai švelni ir gera moteris. Nė vienas iš vaikų niekada jos nematė supykusios. Tėvas buvęs griežtesnis ir kartais jį „palaimindavęs“ pliaukštelėjimais.
Vaikams buvo įdomu, ar vilkint budistų vienuolių tradicinį drabužį nėra šalta. Viena ranka yra nuoga, todėl logiška, kad dešinei rankai turėtų būti vėsoka.
„Nuoga ranka nejaučia šalčio, ji pripranta. Tačiau jeigu iškiščiau kitą – tuomet pajusčiau, kad yra vėsu. Tai yra budistų drabužis, jis labai praktiškas. Jeigu yra šalta, galima apsigaubti, jeigu vėjuota – galima apsidengti ir galvą“, – vaikams drabužio subtilybes demonstravo vienuolis.
Vienam jaunuoliui buvo įdomu, ar kas nors su Dalai Lama elgiasi nepagarbiai. Tibeto dvasininkas iš karto atsakė, kad labai dažnai. Tai – kinų komunistai:
„Jie mane vadina gyvu velniu. Vieną kartą žurnalistas paprašė reaguoti į tai, kad man vadina demonu. Aš jam atsakiau, kad taip, esu velnias su ragais.“
Neapykantą skleidžiantys žmonės budistų vienuoliams – kantrybės mokytojai: „Tie, kurie su mumis elgiasi negražiai, mus moko kantrybės ir supratimo.“
Dalai Lama gavo ir daugiau vaikų klausimų – jiems buvo įdomu ar vienuolis žiūri televiziją, naudojasi kompiuteriu, ar žaidžia video žaidimus. Vienuolis pripažino nežiūrintis televizijos, tik retkarčiais – dokumentinius filmus. Visas naujienas jis sužino klausydamas radijo laidų. Kompiuteriu Dalai Lama nesinaudoja ir žaidimų nežaidžia.
Vaikams buvo įdomu, ar Dalai Lama vaikystėje žaisdavo su savo bendraamžiais. Iki penkerių metų jis tą darė, tačiau vėliau, kai apsigyveno Lasoje esančiuose Potalos rūmuose, jo amžiaus vaikų ten nebuvo. Todėl su juo žaisdavo šlavėjai. Jie visi buvo suaugę, tačiau kaip sakė Dalai Lama, žaidimų metu siausdavo kaip vaikai.
