Tai – prieš 20–30 metų mokyklas baigusių žmonių prisiminimai. O kaip moksleiviai maitinami šiais laikais? Į tokią kulinarinę kelionę keliuose šalies miestuose išsiruošė lrytas.lt korespondentai.
Pašaliniams įeiti draudžiama
Į Šiaulių miesto centre įsikūrusios Juliaus Janonio gimnaziją papietauti patraukiau jau šiek tiek praalkęs – apie 13 val. Kad neprisistačius patekti į valgyklą nepavyks, supratau ant laukujų gimnazijos durų išvydęs užrašą: „Pašaliniams įeiti draudžiama“.
Nors gimnazijoje buvo pertrauka ir vestibiulyje šurmuliavo daug gimnazistų, budėtoja greitai mane pastebėjo, todėl teko prisistatyti ir pasakyti savo vizito tikslą.
Išgirdusi, ko atėjau, budėtoja nukreipė pas gimnazijos direktorių, jis ir palydėjo į valgyklą. Ten patekau jau pasibaigus ilgajai pertraukai, per kurią, direktoriaus teigimu, čia būna daugiausia žmonių.
Šviesioje ir erdvioje valgykloje gimnazistų jau nebebuvo – tuo metu pietavo tik viena mokytoja.
Vos įėjus į akis krito valgykloje tvyranti švara ir tvarka. Pažvelgus į naujai atrodančius stalus, kėdes ir bufeto spinteles, į galvą šmėstelėjo mintis, kad valgykloje neseniai padarytas remontas.
Sotūs pietūs – už 6,95 lito
Pažvelgęs į valgiaraštį, kuriame buvo įrašyti devynių šaltų užkandžių ir šešių karštų patiekalų pavadinimai, iškart atkreipiau dėmesį į kainas.
Brangiausias šaltas užkandis – 50 gramų žuvies su 50 gramų marinato – čia kainuoja 2 litus 28 centus, o pigiausias – 100 gramų morkų salotų su česnaku – tik 39 centus.
250 gramų pieniškos perlinių kruopų sriubos gimnazijos valgykloje kainuoja 59 centus, o brangiausiais antras patiekalas – 100 gramų pakepintos kiaulienos su garnyru – tekainuoja 3 litus 86 centus.
Garnyrui prie šio patiekalo galima rinktis arba 100 gramų bulvių košės su 50 gramų šviežių kopūstų salotų, arba 100 gramų virtų ryžių su 50 gramų česnaku pagardintų morkų salotų.
Kadangi buvau jau išalkęs, nusprendžiau užsisakyti ne tik sriubos ir antrą patiekalą, bet ir šaltą užkandį.
Ant mano padėklo atsidūrė indelis su krabų salotomis, lėkštė sriubos ir nugarinės kepsnys. Prieš išsirinkdamas antrąjį patiekalą dar paprašiau paduoti indelį su šviežių kopūstų salotomis. Tačiau jų galėjau ir neimti – būtų pakakę ir prie nugarinės kepsnio įdėtų salotų.
Priėjęs prie bufeto dar paprašiau stiklinės pomidorų sulčių. Už pietus gimnazijos valgykloje sumokėjau 6 litus 95 centus
Už tokią pinigų sumą miesto valgyklose vargiai būčiau įpirkęs vieną karštą patiekalą.
Sriuba valgoma retai
Vienos seniausių Lietuvoje Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos valgykla, šiemet pavasarį sulaukusi naujutėlės maisto gaminimo įrangos, kasdien maitina apie 500 gimnazistų ir pedagogų.
Papietauti gimnazijos valgykloje galima už 5 litus.
Ant valgytojų padėklų dažniausiai atsiduria vištienos kepsnys su bulvių koše bei morkų ir kopūstų salotomis (4,12 Lt) arba žemaičių blynai (2,65 Lt).
„Kai kurios gimnazistės pietums valgo tik morkų ir kopūstų salotų (0,36 ir 0,31 Lt). Matyt, dietos laikosi. Kiekvieną dieną verdame sriubą, tačiau vyresniųjų klasių moksleiviai ją retai valgo.
Turime kelių rūšių bandelių, arbatos, sulčių, verdame obuolių ir razinų kompotą“, – sakė 25 metus šiai valgyklai vadovaujanti Alvyda Švėgždienė.
Virėjos sakė nesulaukiančios pretenzijų dėl maisto kokybės: „Pastaraisiais metais lieka labai mažai atliekų, vaikai ant nešvarių indų stalo atneša tuščias lėkštes.“
Beje, nešvarius indus Marijampolės gimnazistai palieka tvarkingai. Jei pasitaiko nesuvalgytų kąsnių, juos servetėle nubraukia į specialų indą, panaudotus įrankius, servetėles deda į atskirus kibirėlius.
Nauja virtuvės įranga besidžiaugiančios valgyklos darbuotojos indų rankomis nebeplauna. Ši darbą už jas atlieka indaplovė.
Virėjos patenkintos, kad gimnazistų pamėgtiems patiekalams bulvių priskuta irgi speciali mašina. Perdegusių riebalų kvapas, metaliniai dubenėliai ir išklypusios aliuminio šakutės liko tik prieš kelis dešimtmečius gimnazijoje besimokiusių marijampoliečių prisiminimuose.
Dabar valgykloje – spalvingos lėkštės, kokybiško metalo įrankiai ir šviežio maisto aromatas.
Pietauja ir policijos pareigūnai
Spręsdamas, kurią Kauno mokyklų valgyklą aplankyti, intuityviai prisiminiau A.Puškino gimnaziją. Tai senas tradicijas turinti, „rusų mokykla“ dar iki šiol vadinama mokymo įstaiga.
Pagalvojau, gal joje rasiu kokių nors sovietmečio atributų, rėkaujančių valgyklos darbuotojų, dėvinčių purvinomis prijuostėmis, nosį riečiantį maisto tvaiką, atbaidantį nuo bet kokio noro į burną dėti patiekalais skambiai pavadintus maisto produktų kratinius.
Turiu pripažinti – pirmasis įspūdis nustebino. Mokyklos valgykla tvarkinga, nei kvapais, nei baldais nepriminė to, ką teko patirti trinant mokyklos suolą.
Iki šiol vaikystės prisiminimuose išlikusias klaikias taburetes su faneros „sostu“ ir iš metalo vamzdžių padarytomis kojomis čia pakeitė modernios kėdės su atlošais.
Neradau čia ir niūrių, ilgų stalų tamsiai rudais stalviršiais, prie kurių susėdus visai klasei vykdavo sakralus veiksmas – organizmo penėjimas tuo, ko nutukusios virėjos nespėdavo ar nepajėgdavo išvogti.
O ką jau kalbėti apie „legendinius“ metalo indus – dažais pažymėtus dubenėlius bei šaukštus ir šakutes su kotuose pragręžtomis skylėmis. Taip visuotinio deficito metais švietimo šventovių valgydintojai kovojo su įrankių bei indų vagystėmis.
Kalbant apie prisiminimuose išlikusius sovietmečio valgyklos reliktus, A.Puškino gimnazijoje pastebėjau tik kelis – valgykloje stovi specialia lentele pažymėtas mokytojų stalas, prie kurio mokinukams tikriausiai nevalia prisėsti. Kaip ir kiekvienoje geriausias tradicijas išlaikiusioje valgykloje, čia indus reikia nusinešti patiems.
Reikia pripažinti, kad maistas šios gimnazijos valgykloje iš tiesų skanus. Kainos taip pat nesikandžioja. Aišku, porcijos ne per didžiausios, juk dozuojamos atsižvelgiant į mokinukų poreikius.
Žuvies užkepėlė kainuoja 5,7 lito, cepelinai su mėsa – 4,7 lito, varškės sklindžiai – 3 litus, porcija šašlykų – 5,7 lito, lėkštė sriubos – 1,4 lito.
Prisimindamas sovietinės mokyklos valgyklą užsisakiau varškės sklindžiais vadinamų blynelių. Anksčiau, kai mėsos gaminių dėl pačios mėsos trūkumo net nesinorėjo valgyti, varškės patiekalai būdavo tikras išsigelbėjimas.
Nors porcija buvo nedidelė, vos keturi blyneliai, kurių suaugusiam žmogui užtenka nebent užkąsti, patiekalą galiu pagirti. Nesijautė šlykštaus, nežinia kiek laiko naudojamų riebalų skonio, virėjos blynelius pagardino cukrumi. Net paklausė, ką renkuosi – džemą ar grietinę.
Šių vaišių kaina mokyklos valgykloje taip pat verta dėmesio, blyneliai ir kompotas, įpiltas į briaunuotą stiklinę, kainavo vos 3,5 lito.
Šią valgyklą dėl geros čia pat gaminamo maisto kokybės ir žemų kainų pamėgo ne tik mokiniai. Čia užkąsti ateina aplinkinių įmonių darbuotojai, taip pat nemažai policijos pareigūnų bei kariškių. Čia pat įsikūrusi centrinė Kauno policijos būstinė ir karo medicinos tarnyba.
Dešrelės įspūdžio nepadarė
Jonavos J.Ralio gimnazijoje pasirinkau bulvinius blynus su padažu (galima rinktis ir su grietine), pienišką dešrelę su bulvių koše, šaltos arbatos stiklinę ir bandelę su cinamonu.
Visa tai man kainavo 8 litus ir 5 centus.
Bulviniai blynai pasirodė gana skanūs ir buvo dideli. Vieną porciją sudaro net trys blynai, todėl tikrai galima pavalgyti.
Pieniškos dešrelės su bulvių koše daugiau nesirinkčiau – nei skanu, nei sotu. O ir kaina nustebino – 3,85 Lt, juk pridėjus litą-du, už tokią kainą parduotuvėje galima įsigyti ir visą pieniškų dešrelių pakuotę.
Ruklos (Jonavos r.) J.Stanislausko pagrindinės mokyklos valgykloje išsirinkau lietinius blynelius su mėsa, šnicelį su bulvių koše, stiklinę kompoto ir bandelę su cinamonu.
Maloniai nustebino tai, kad į mano lėkštę buvo įdėta dviejų rūšių salotų, o jų kiekis, palyginti su gimnazija, didesnis. Maistas – skanus ir nė iš tolo neprimena įsivaizduojamo prėsko „mokyklinio maisto“.
Mažesnės ir kainos. Už du patiekalus ir bandelę su kompotu sumokėjau 5,80 lito. Šnicelis su bulvių koše ir dviejų rūšių salotomis kainuoja tik 3,70 lito, o pieniška dešrelė su salotomis ir bulvių koše čia kainuoja du litus.
Virėjos, matyt, nustebusios, kad užsisakau tokį maisto kiekį, pasiūlė rinktis ne visą, o pusę blynelių porcijos. Tada, sakė jos, ir kaina būtų mažesnė. Tačiau aš paaiškinau, kad esu labai išalkusi.
