Lietuvai padėtų D.Grybauskaitės skambutis į Kremlių

Rusija ne pirmą kartą surengia Lietuvos vežėjų blokadą. Pastaroji, turėjusi ir politinę potekstę, vyko 2009 rugpjūčio mėn. Ką tik pradėjusi įsijausti į prezidentės vaidmenį D.Grybauskaitė nedelsdama, rugpjūčio 18 paskambino tuometiniam Rusijos prezidentui D.Medvedevui. Po ekonominės krizės aktualijų aptarimo, valstybių vadovai palietė ir Lietuvos vežėjų problemas. D.Medvedevas pažadėjo pasidomėti šiuo klausimu asmeniškai. Tą ir padarė. Rusijos sienos kirtimo trikdžių sumažėjo.

Daugiau nuotraukų (1)

Mečys Laurinkus

Sep 17, 2013, 1:44 PM, atnaujinta Feb 22, 2018, 3:02 AM

Po aštuonerių metų pertraukos tiesioginis Lietuvos prezidentės kontaktas su Rusijos vadovu politologų buvo paskelbtas esminiu Lietuvos ir Rusijos santykių posūkiu, nauju vėju rytų politikos kryptimi.

Prezidentės „skambučio” reikšmei bei Lietuvos naujos užsienio politikos, skirtingos nuo V.Adamkaus, svarbai aptarti buvo skiriami straipsniai ir išskirtinės televizijos laidos. Naujos Rytų politikos euforija, palydėta D.Grybauskaitės susitikimais su A.Lukašenka, tęsėsi du metus.

Po to kažkodėl džiugūs balsai ėmė tilti, netikėtas įspūdis – blankti. Dabar visiškai išblėso, apie kitokius, nei buvo santykius su Rusija net nebeužsimenama.

Jau kelinta savaitė dėl Lietuvos vežėjų Rusijos pasienyje ekonominio terorizavimo valstybė kasdien patiria milijoninius nuostolius, bet D.Grybauskaitė kažkodėl neskambina V.Putinui. Ne tik neskambina, bet iš vis šiuo klausimu tyli. Už valstybę kalbą ministras L.Linkevičius. Tačiau iš jo pasisakymų sunku nuspręsti, kokia Lietuvos nuomonė šiuo klausimu. Ta nuomonė labai artima populiarios dainos žodžiams: šiam pasauly visko būna. Tą dainą labai mėgo A.Brazauskas.

Ministrą L.Linkevičių kritikuoja buvęs, o dabar šešėlinis URM ministras A.Ažubalis. Tapęs užsienio politikos vadovu A.Ažubalis, tęsdamas prezidentės „skambučio“ koncepciją, taip pat pasisakė už kitokius, nei buvo, ne abstrakčius, bet aiškius ir pragmatinius santykius su Rusija. Minėjo net keliolika konkrečių tarpvalstybinių sutarčių, dėl kurių, jo manymu reikia ne postringauti, bet konkrečiai dirbti.

Kas šiuo klausimu nuveikta, buvęs ministras galėtų visuomenę informuoti. Man regis, kaip ir iš naujos politikos Rusijos atžvilgiu, iš didelio debesies lietus buvo menkas. Kad atėję į valdžią socialdemokratai nepuoselėtų didelių vilčių dėl kitokių santykių su Rusija, konservatoriai, visą savo valdymo kadenciją tylėję, jos pabaigoje vėl atgaivino kompensacijos už okupacinę žalą idėją.

Lietuvos prezidentė, netikėtai premjerui ir Seimo pirmininkui, o gal kai kam ir Briuselyje, susitiko su Dalai Laima. Gal ji vėl ryšis drąsiam žingsniui ir mažiau dvasingu, vežėju klausimu? Ims ir paskambins V.Putinui.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.