Šiaulių centru žygiavę pionieriai įsiutino konservatorius

Per „Šiaulių dienų 777“ minėjimą surengtas improvizacijos šou, kai miesto centru žygiavo ir sovietinių pionierių būrys, sukėlė tikrą audrą.

Daugiau nuotraukų (1)

Ričardas Vitkus, Artūras Jančys

Sep 17, 2013, 6:26 PM, atnaujinta Feb 22, 2018, 2:39 AM

Po socialinius tinklus pasklidusios renginio nuotraukos papiktino ne tik patriotiškai nusiteikusius gyventojus, bet ir politikus.

Improvizacijų šou šmėžavusių pionieriškų kaklaraiščių raudonis suerzino ir konservatorę Rasą Juknevičienę, kuri šį renginį pavadino istorijos iškraipymu.

„Kvailas, neskoningas humoras, iškraipantis istoriją renginys“, - taip Seimo narė Rasa Juknevičienė atsiliepė apie vaikų paradą Šiauliuose.

Vaikai bandė atkartoti sovietmetį

Pirmąją „Šiaulių dienų 777“ minėjimo dieną vainikavusio improvizacijų šou „Gyvoji Šiaulių istorija“ dalyviais tapo Šiaulių mokyklų moksleiviai ir neformalaus ugdymo įstaigų ugdytiniai.

Šiaulių pėsčiųjų bulvaras buvo suskirstytas į septynis sektorius pagal istorinius laikotarpius: priešistorė, Šiauliai seniausiu laikotarpiu nuo Šiaulių žemės iki Šiaulių miesto susiformavimo, LDK miestas, Rusijos imperijos miestas, tarpukaris, sovietmetis, dabartiniai laikai.

Šou dalyviai žiūrovų akivaizdoje bandė atkartoti vieną iš septynių Šiaulių miesto istorijos laikotarpių.

Sovietinius laikus labiausiai priminė pionieriai. Ansamblio „Kitava“ lyderė Rasa Stoškuvienė dirbo tikra pionierių vadove – rikiavo vaikus ir per jėgą spaudė iš jų džiaugsmingus paradinius šūkius.

Visai netoliese vyko taip pat labai sovietinė scena – visas pulkas gelbėjo sužeistą pionierę.

Kiekvienam veiksmui reikėjo atsiklausti vyresnybės ir laikytis subordinacijos. Vėliau visiems buvo išdalyti garbės raštai.

Reakcija nustebino

Projekto „Šiaulių istorija gyvai“ idėjos autorė teatro studijos „Kompanija šauni“ vadovė Dalia Dargienė išgirdusi apie neigiamą reakciją į pionierių eitynes buvo nustebusi.

„Toks jau tas lietuvių bruožas – visada rasti ką nors blogo. Improvizacijų šou idėja buvo parodyti tuos istorinius periodus, kuriuos pergyveno miestas. Vienas tokių periodų buvo sovietmetis.

Kiekviena mokykla gavusi užduotį pavaizduoti tam tikrą periodą tarėsi su istorikais. Kaip galima pavaizduoti sovietmetį be jo atributais tapusių spaliukų ir pionierių organizacijų?

Buvo kilusi mintis parodyti ir improvizuotą Kryžių kalno griovimo sceną. Tačiau šios scenos moksleiviai vaidinti nepanoro pamanę, kad kryžių griovimas gali būti ne taip suprastas.

Galbūt į sovietmečio periodo atvaizdavimą dar galėjome įtraukti ir tremties epizodų. Tačiau, tame, kas buvo parodyta šiauliečiams, aš nieko bloga neįžvelgiu.

Mes tik parodėme, kad toks periodas buvo ir jokiu būdu jo neišaukštinome“, - portalui lrytas.lt sakė D.Dargienė.

Papiktino mokytojų elgesys

Seimo narė Rasa Juknevičienė pamačiusi renginio nuotraukas ir muštruojamus vaikus pasibaisėjo. Ji sakė nesmerkianti vaikų, kuriems sovietinė okupacija yra tik iš vadovėlių žinomas faktas, bet mokytojai turėtų suprasti, ką daro.

„Tai rodo, jog daugelio mūsų sąmonėje sovietmetis nesiejamas su okupacija, tremtimi, nekaltų žmonių žudymu, tautos savitumo naikinimu. Gal taip yra todėl, kad neteisingai brėžiama skiriamoji linija tarp nacizmo ir komunizmo.

Žinoma, komunizmo epocha baigėsi, kai okupacinis režimas buvo daug švelnesnis nei Stalino laikais. Bet ir fašizmas, jei naciai būtų nugalėję, veikiausiai būtų patyręs evoliuciją.

O juk reikia žvelgti į esmę. O fašizmo ir komunizmo prigimtis iš esmės tokia pati – tai prievartos kultas, neapykanta žmogui“, - aiškino R.Juknevičienė.

Ji siūlė pagalvoti, kaip atrodytų, kaip reaguotų pasaulis, jei gatvėmis pražygiuotų Hitlerjugendo (nacių vaikų ir jaunimo organizacija. – Red.) uniformomis vilkintys jaunuoliai. Pasaulio visuomenės reakcija būtų smerkianti.

„Vakaruose komunizmas nesmerkiamas taip kaip fašizmas. Bet mes, okupaciją patyrusi tauta, neturėtume kartoti jų klaidų“, - įsitikinusi R.Juknevičienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.