Tai, kad šiam politikui dabar - sunkus gyvenimo laikotarpis, supranta ne tik jo artimiausia aplinka, bet ir kolegos, nusigręžę, kai Seimo nariui buvo sunku. Kai E.Vareikis oro uoste išsitraukė ir atkišo katalikų maldyną, tai atrodė lyg nebylus, iš pasąmonės kylantis pagalbos šauksmas. Tačiau tąsyk net dalis partijos kolegų jį labiau smerkė, nei gailėjosi.
„Tai būtų tas pats, kaip atstumti, tarkime, tuberkulioze sergantį žmogų. Vaizduojame esantys civilizuoti europiečiai, bet E.Vareikio atvejis parodė, jog mūsų visuomenės požiūris į alkoholizmą yra barbariškas, nedaug pažengęs nuo sovietinių laikų“, – sakė priklausomybių ligų gydytojas-konsultantas Vidmantas Obelienius.
Nepagydoma, nuo lyties, išsilavinimo ir intelekto koeficiento skirtumų nepriklausoma priklausomybė – alkoholizmas – yra apaugusi gandais, mitais, įvairiais požiūriais. Lietuvoje iki šiol neatliekami išsamesni alkoholizmo tyrimai, mažai žinoma apie šios priklausomybės gydymo naujoves.
Girtuoklis ir alkoholikas – ne tas pats
Alkoholizmas - biologinė, ar psichologinė-socialinė liga? Ar sirgti alkoholizmu yra tas pats, kas sirgti gripu, reumatu? Ar vienas pats, tik valios pastangomis, „tikras“ alkoholikas gali liautis gerti?
Medikai, psichologai ir psichiatrai neturi vieno aiškaus atsakymo. Tiksliau, atsakymai keičiasi laikui bėgant ir su alkoholio problema susidūrusiam žmogui daug sunkiau surasti išeitį, nei pasiligojusiam reumatikui ar džiovininkui.
„Jeigu žmogus pats savo jėgomis sugebėjo visam laikui atsisakyti svaigalų, reiškia, kad galbūt jis nesirgo tikra priklausomybe, buvo tiesiog „normalus“ girtuoklis. Užteko žmonos kočėlo ar darbdavio pagrūmojimo, ir be didelių kančių žmogus atsitraukė nuo taurelės“, - aiškino V.Obelienius.
Panašios nuomonės yra ir Kauno apskrities priklausomybių gydymo centro direktorius Tautvydas Zikaras.
„Be artimųjų pagalbos, visuomenės supratingumo, alkoholikas tampa pasmerktas. Taip, E.Vareikis atrodė juokingai ir apgailėtinai, šlitinėdamas Vilniaus oro uoste. Bet žmogus turbūt turi priklausomybę, tokį būtina gydyti. Tik svarbu, kad jis pats pripažintų savo problemą ir norėtų ją įveikti. Iš alkoholizmo liūno galima ištraukti tik suvokiantįjį, kad jis skęsta ir vienas neišsikapstys“, - kalbėjo medikas.
Neseniai mokslinėje konferencijoje jis išgirdo statistiką, kad į medikus kreipiasi tik apie du procentus alkoholikų.
Nedrįsta prašyti pagalbos
„Toks skaičius rodo baisų dalyką – alkoholizmo prevencija, švietimas yra apleistas, ligoniai vengia kreiptis pagalbos į medikus, bijo būti pasmerkti, atstumti!“ – apgailestavo T.Zikaras.
Galimai iš gėdos, vengdamas pasmerkimo, E.Vareikis nepasirodė Seime, pirmadienį prasidėjus rudens sesijai.
„Klaidingai manoma, jog aukšto intelekto žmogus lengviau susidoroja su priklausomybe, gali pats išbristi iš alkoholizmo. Tai netiesa. Pažiūrėkime, koks tragiškas aktoriaus Vytauto Šapranausko likimas, o ir E.Vareikis juk išprusęs, intelektualus žmogus“, - pastebėjo medikas.
Ką Lietuvoje daryti žmogui, įtariančiam, kad jis pats serga alkoholizmu, arba norinčiam išgelbėti artimą žmogų?
Už gydymą reikia mokėti
Jeigu turite pakankamai pinigų, jūsų paslaugoms – daug privačių gydymo įstaigų, koduojančių, hipnoze ir daugybe įvairių būdų gydančių nuo priklausomybės alkoholiui.
Vidutines ir mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams reikės kantrybės, teks ir pakratyti kišenes. Įnikti į svaigalus šalyje, kurioje gydymas nemokamas, yra pakankamai brangu.
Paguoda tik, kad kreipiantis dėl alkoholizmo neteks laukti eilėse, priklausomybių gydymo centruose jų tiesiog nėra.
Savivaldybėms ar Sveikatos apsaugos ministerijoje pavaldžiuose priklausomybių ligų centruose gydymą kompensuoja ligonių kasos. Bet yra sąrašas mokamų paslaugų, pavyzdžiui, išblaivinimas.
Jeigu pasirenkamas anoniminis gydymas, už parą reikia mokėti apie 70 litų. Tai nereiškia, kad žinios apie įprastą gydymo tvarką pasirinkusį žmogų bus paviešintos, pranešta darbovietei.
Jis tik registruojamas vardu ir pavarde, surašoma medicininė dokumentacija. Anonimiškai besigydantis ligonis tampa „asmeniu X“, jo duomenų gydymo įstaigoje nėra.
Mokėti tenka ir už labai veiksmingu laikomą gydymą pagal Minesotos programą. Kauno apskrities priklausomybės ligų centre už 28 dienų gydymą reikia mokėti 300 Lt, Vilniaus apskrities priklausomybės centre – 600 Lt.
Ligoninė skęsta skurde
„Gydyti alkoholiką įmanoma tik tuo atveju, jei jis pats nori. Bet matydamas, kaip plinta svaigalų vartojimas tarp jaunimo, siūlau pagalvoti apie privalomą gydymą. Ne priverstinį, kaip sovietiniais laikais, bet – privalomą“, - sakė priklausomybes gydančios įstaigos Kaune vadovas T.Zikaras.
Kaip atsainiai Lietuvoje valdžia žiūri į alkoholizmo gydymą, rodo ir nepavydėtina Vilniaus priklausomybės ligų centro, įsikūrusio sostinės Gerosios Vilties gatvėje, padėtis.
Vilniaus savivaldybė, kurios žinioje ilgus metus buvo ši gydymo įstaiga, nebeįstengia išlaikyti. Priklausomybės ligų centro darbuotojai pilno atlyginimo negauna jau nuo gegužės.
Tiesa, savivaldybei pavyko susitarti su Sveikatos apsaugos ministerija, kad ji perimtų ligoninę. Tai įvyks nuo spalio 1 dienos. „Tačiau iš karto pinigų negausime, gal tik lapkritį galime tikėtis normalaus finansavimo“, - sakė šios gydymo įstaigos direktoriaus pavaduotojas Algirdas Mižutavičius.
Ligoninės stacionare, kuriame yra 90 lovų, šiuo metu gydomi apie 50 ligonių.
Kauno priklausomybės ligų centro vadovas T.Zikaras įsitikinęs, jog Lietuvoje iki šiol nėra darnios sistemos, kuri užtikrintų veiksmingą pagalbą nuo alkoholio vartojimo kenčiantiems žmonėms. Bet yra vilčių, kad greitai bus sukurta.
„Apskričių priklausomybės gydymo įstaigas reikia centralizuoti, jos turi būti pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai. Šiai Vyriausybei apskritai nereikia daryti nieko kito, tik įgyvendinti ankstesnės Vyriausybės patvirtintas gaires. Taip pat būtų gerai, kad alkoholikams padėtų ir psichikos sveikatos centrai, kurių Lietuvoje yra net 87, bet jie kratosi tokio sunkaus darbo“, - pastebėjo T.Zikaras.
Keičia gyvensenos scenarijų
Naują požiūrį į alkoholizmą ir jo gydymą portalui lrytas.lt išdėstė psichiatras, klinikos „Ave Vita“ gydytojas Darius Diržys.
Jis suabejojo įsigalėjusia nuomone, kad alkoholizmas yra medicininė liga, kaip ir daugelis kitų.
„Labai skiriasi medicininiai, socialiniai ir teisiniai aspektai. Pavyzdžiui, jei nusikaltimas padaromas apsvaigus nuo alkoholio, tai yra sunkinanti aplinkybė. Bet nelaikoma sunkinančia aplinkybe, jei nusikaltimo metu asmuo sirgo gripu, reumatu ar panašiai“, - vaizdingai paaiškino psichiatras.
D.Diržys teigė, jog alkoholizmo negalima apibrėžti kaip grynai medicininės ligos ir tikino, jog potraukio alkoholiui gydymas yra kova ne su priežastimi, o su pasekmėmis.
„Daug žmonių suserga širdies ir kraujagyslių ligomis, nes valgo per daug sūraus maisto. Bet juk negydomas potraukis druskai, o raginama keisti mitybos įpročius. Alkoholio vartojimas irgi yra įprotis, malonumo apsvaigti siekis. Tai yra mūsų prigimtyje. Dabartinė psichiatrija stengiasi kiekvienam alkoholikui individualiai surašyti kitokį gyvensenos scenarijų, nei jis buvo įpratęs“, - kalbėjo psichiatras.
Naujosios metodikos esmę jis populiariai palygino su džiazo grojimu: niekada nekartoti to paties žingsnio.
D.Diržys abejoja, ar teisūs tie medikai, kurie pabrėžia, jog alkoholizmas yra nepagydoma liga, kad ir visą gyvenimą negeriantis alkoholikas – ligoniu ir lieka.
„Žmogui atimama viltis, jis verčiamas pasijusti pasmerktas amžinai kančiai, išskirtinis, blogąja šio žodžio prasme“, - sakė psichiatras.
