Prieš trejus metus Vištyčio seniūnas yra pasakojęs, kaip daugiavaikei geriančiai šeimai yra pats vežęs bulvių maišą į nuošalų kaimą. Mat, siautė speigas, o miškuose gyvenanti šeima šalo ir badavo.
„Nuvežti nuvežiau, bet ir per vartus teko tempti pačiam. Šeimoje neatsirado nė vieno, kuris teiktųsi tą maišą įsinešti į kiemą“, - sakė seniūnas.
Kas per tą laiką pasikeitė? Nieko. Iš pašalpų mintanti šeima bulvių auginti nepradėjo.
Anądien gavau laišką iš daugiavaikės motinos, kuri prieš kelerius metus gavo paramą iš jautrių skaitytojų. Šeima gyveno Šakių rajone sukiužusiame name ir prašė pinigų dušui įrengti.
Dušo jai niekas nenupirko, bet užtat atsirado verslininkas, kuris sutvirtino namą ir uždengė stogą.
Toji moteris ką tik vėl paskambino: dabar ją reikia tempti iš kitos bėdos. Ne, ji jau nebe Šakiuose. Dabar gyvena Radviliškio rajone, nes nusipirko namą už 80 tūkstančių litų išsimokėtinai.
„Šitaip praturtėjote?“, - apsidžiaugiau.
Nepraturtėjo – pasigimdė šeštą vaiką. Už namą privalo kasmet įmokėti po 8 tūkstančius litų. Kaip tik atėjo mokėjimo terminas, bet pinigų nėra. Šeimos motina tikisi, kad suaukos geranoriai.
„O kiek uždirbate per mėnesį?“, - naiviai paklausiau.
„Nieko neuždirbame. Gyvename iš pašalpų“, - pasipiktino klausimu motina.
Jai nė galvon nešovė, jog, prieš perkant namą, pirmiau derėtų įsidarbinti.
Laidos „Bėdų turgus“ vedėja Edita Mildažytė beveik prieš dešimtmetį tvirtino, kad formuojasi išlaikytinių sluoksnis, į kurių planus darbas neįeina.
Statistika rodo, kad nedarbas nemažai daliai žmonių jau tapo gyvenimo būdu. 1990-aisiais Lietuvoje iš 3,694 mln. gyventojų dirbo 1,898mln. žmonių. 1997 metais iš 3,588 - 1,637. 2003-aisiais iš 3,431 - 1,438. 2007-aisiais iš 3,250 mln. gyventojų darbą turėjo 1,189 mln. O 2013-aisiais iš 2,972 dirba tik 1,126.
Gyventojų skaičius sumažėjo 14,5 procento, o dirbančiųjų – net 41 procentu. Krizė ir emigracija turi įtakos, bet dar didesnės – nuostata, kad vistiek kokią nors paramą gausi.
Šią savaitę susipažinau su skurstančia šeima, kuri kojinių neskalbia, - kai susipurvina, eina pasiimti iš labdaros, nes lyg tyčia jų seniūniją sušelpė viena socialiai atsakinga gamykla.
Tegyvuoja švarios kojinės ir laisvi piliečiai!
Bet kodėl valstybės politika – išlaikyti visus, kurie dirbti neketina? Paremkime ligonius, o kiti – tegul sukasi patys. Nežmoniška? Bet užtat logiška.
Arba duokite porą nemokamų švarių kojinių!
