Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos pilkosios gervės kai kuriems ūkininkams tampa keiksmažodžiu. Norėdamas pakenkti kaimynui, gali drąsiai linkėti: „Kad tave gervės aplankytų.”
Mat paukščiai jau kelintus metus iš eilės skrenda vaišintis į javų, bulvių, žirnių ar vos išdygusių žiemkenčių laukus.
Į laukus skrenda kaip į darbą
Aukštaitijoje gervės bene labiausiai baugina kai kuriuos Panevėžio ir Pasvalio rajonų ūkininkus – tuos, kurių dirbamosios žemės glaudžiasi prie miške esančio durpyno ar pelkių.
„Anksčiau stebindavo ir į lauką atskridusios kelios dešimtys gervių. Bet kasmet šių paukščių daugėja. Jų iš šalia esančių Žaliosios girios pelkių į aplinkinius laukus rudenį susirenka šimtai ir net tūkstančiai.
Pastaruoju metu gervės į laukus traukia kaip į darbą: rytą atskrenda, o vakare, apie 19 valandą, plasnoja į mišką”, – rankomis skėsčiojo Pasvalio rajone ūkininkaujantis Stanislovas Aleksandravičius.
Prieš keletą metų gervės nusiaubė jo bulvių laukus. Šiemet rimtos žalos dar nepadarė, bet prieš kurį laiką pulkais pamėgo vaikštinėti jau sužaliavusių žiemkenčių plotuose. Rodydamas tarp želmenų gervių paliktas plunksnas ūkininkas svarstė, kas liks iš lauko, jei į jį įniks didesnis nei tūkstančio gervių būrys.
Mašina – be duslintuvo
S.Aleksandravičius šiemet nusipirko specialią laukiniams gyvūnams baidyti skirtą garsinę patranką. Jos tam tikrais intervalais skleidžiamas triukšmas primena karabino garsą. To garso išgąsdintos gervės pakyla ir iš vieno lauko nuskrenda į gretimą. Tiesa, paukščiai greitai pripranta prie dujinių patrankų skleidžiamų garsų ir į juos nebereaguoja.
Pasvalio rajone, netoli Pumpėnų miestelio, įsikūrusio ūkininko Algirdo Čepulio kovos su gervių antplūdžiu metodai irgi panašūs.
Vyras sėda į kieme stovintį automobilį, kuriame nėra duslintuvo.
Tokia „karo mašina” jis apvažiuoja savo laukus, ir iš jų pakilę paukščiai kaipmat skrenda tolyn.
A.Čepulio laukai šiais metais tapo į Raudonąją knygą įrašytų paukščių taikiniu. Gervės nukūlė dalį ūkininko auginamų miežių ir žirnių.
Dar vienas Pasvalio rajono ūkininkas Vaidutis Gegieckas irgi patyrė, kiek nuostolių gali padaryti paukščiai.
Prieš kelerius metus šie paukščiai sukapojo maždaug hektaro lauke augančius vėlyvuosius kopūstus.
Šiais metais V.Gegieckas savo laukus išmargino baidyklėmis – kiekviename pastatė mažiausiai po penkias. Baikštūs paukščiai dėl viso pikta aplenkia ne tiktai jas, bet ir jų saugomus laukus.
Teko pradėti sėti rapsus
Panevėžio rajone, netoli Bygailių durpyno, žemes dirbantis ūkininkas Petras Nevulis prieš metus net buvo sumanęs teistis su valstybe dėl gervių daromos žalos, tačiau nuleido rankas.
„Jau pernai nebeprašiau jokių kompensacijų. Nes supratau, kad tai kova su vėjo malūnais. Pats kasdien ganiau gerves. Baidydavau jas garsais, o kartais automobiliu pasileisdavau per lauką tiesiai į paukščių būrį”, – prisiminė P.Nevulis.
Dar pavasarį pas jį į kiemą buvo atvažiavę garsines patrankas pardavinėjantys žmonės, tačiau ūkininkas nusprendė joms neleisti pinigų. Tokia patranka kainuoja maždaug 1500 litų, o su viena nelabai išsiversi.
P.Nevulis sugalvojo kitokią išeitį. Tuos laukus, kuriuos buvo pamėgusios gervės, ūkininkas apsėjo rapsais. O šita kultūra retųjų paukščių kol kas nesudomino.
Saugomų paukščių smarkiai padaugėjo
Arūnas Pranaitis
Žuvinto biosferos rezervato direktorius
„Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje pilkųjų gervių pagausėjo apie keturis kartus. Šiuo metu perinčių porų gali būti keli tūkstančiai. Jų gausėja nuolat. Raudonojoje knygoje gervė pažymėta penktąja kategorija kaip atkurta rūšis.
Žuvinto teritorijoje rudenį jų susirenka apie 2500. Tai ne vienintelė vieta, kur taip gausiai būriuojasi šie paukščiai. Jie mėgsta ramias, atokias vietas durpynuose ir pelkingose miško vietose.
Gervė yra visaėdis paukštis. Jis gali misti ir augalais, ir vabzdžiais, net smulkiaisiais gyvūnais. Paprastai maitinasi netoli tos vietos, kurioje nakvoja.
Teko girdėti, kad šie paukščiai kartais padaro žalos ūkininkų laukuose. Tačiau gervės yra baikščios, jas reikia baidyti ir didelės žalos galima išvengti.
Dabar gervės būriuojasi ir ruošiasi skristi į žiemojimo vietas Afrikoje ir Pietų Europoje. Todėl stiprinasi prieš kelionę. Iš Lietuvos šie paukščiai išskrenda rugsėjo pabaigoje.
Tiesa, mūsų šalyje ir spalį dar bus galima pamatyti gervių, kurios iš Šiaurės šalių skris per Lietuvą į savo žiemojimo vietas.”
